Jau per 30 metų gyvuojanti Marijampolės sav. Padovinio žemės ūkio bendrovė ko gero tokia vienintelė Lietuvoje, kaip ir jai vadovaujantis Gintautas Gumauskas, kurio darbo žemės ūkyje stažas – per 40 metų! Paklaustas, ar dar neatsibodo, jis juokdamasis atsako: „Žemės ūkis – mano gyvenimas, kaip gali atsibosti“.
Apie Padovinio žemės ūkio bendrovę ne kartą rašyta. Iš straipsnių spaudoje, atrodytų, kad ūkiui puikiai sekasi. „Na su sėkme čia visaip būna“, – šypsodamasis paprieštarauja bendrovės pirmininkas ir pasakoja, kokias metamorfozes patyrė ant penkių buvusių kolūkių plotų įsikūrusi ir pienininkystę plėtojanti Padovinio žemės ūkio bendrovė.
Lietuvos veterinarijos akademiją 1978-aisiais baigusio Gintauto Gumausko darbo stažas žemės ūkyje – per 40 metų, iš kurių per 30 skirta Padovinio žemės ūkio bendrovei
Modernus pieno ūkis
Įvažiuojančius į Padovinį ir įeinančius į bendrovės administracinį pastatą pasitinka buliaus skulptūros (autorius skulptorius G. Česiūnas). „Čia bulius-reproduktorius, simbolis bylojantis, kuo mes verčiamės“, – aiškina Gintautas. Karvyčių, veršelių skulptūrėlėms pieno bloko darbuotojų patalpose skirta ne viena lentyna. „Jei kas kur nors išvažiuoja, būtinai parveža „lauktuvių“ į mūsų kolekciją“, – rodo nemažą įvairiausių formų, dydžių ir margumo skulptūrėlių rinkinį.
Padovinio žemės ūkio bendrovės simbolis - bulius
G. Gumauskas neslepia, kad vargo, kol ūkis tapo tokiu, kokiu yra šiandien, buvo tikrai nemažai. Tačiau rezultatas, kurį pasiekė padoviniečiai, kelia baltą pavydą. Padovinio bendrovės vadovas ir ten dirbantys darbuotojai turi ir kuo didžiuotis, ir kuo džiaugtis. „Rinkomės viską, kas buvo geriausia tuo metu rinkoje, ieškojome idėjų visur ir režisavome jas pagal save“, – sako G. Gumauskas. Ir nors praėjo jau dešimtmetis, gerose rankose esantis turtas atrodo kaip naujas.
Karvės ištisus metus laikomos šaltojo tipo karvidėse, o vasarą laiką leidžia šalia tvartų įrengtose stoginėse
Visi projektai, kurie įgyvendinti, vienaip ar kitaip yra susiję su pieninkyste: įrengtas modernus dviejų fermų melžiamų karvių kompleksas su 40 vietų „GEA Farm Technologies“ melžimo karusele, kaskadinė mėšlo separavimo sistema „X-Press“, kurioje išskirta sausoji frakcija naudojama karvių guoliavietėms kreikti, dar viena įdiegta inovacija – pieno gamybos procese susidaranti šiluma naudojama vandeniui pašildyti, kuris tiekiamas karvėms girdyti.
Pirmoji karvidė kartu su melžimo patalpa pastatyta 2012 m. ant pylimo, išpylus 6 m grunto, kita pradėjo veikti 2014 m. Po metų įrengti veršiavimosi skyriai, o 2016-aisiais – 500 vietų veislinių telyčių tvartas. Pernai pastatytos stoginės, kuriose gyvuliai leidžia vasaras. Žinoma, nepamiršti ir darbuotojai, kurių bendrovėje per 100: jiems sudarytos visos sąlygos ir dirbti patogiai, ir pailsėti per pertraukas. „Administraciniame pastate turime ne tik konferencijų salę, bet ir SPA zoną, – rūpi ir darbuotojų gerovė Padovinio bendrovės pirmininkui. – Labai džiaugiuosi ūkio kolektyvu, labai geri žmonės dirba, dažnai stebiuosi, iš kur dar tokių yra“. Ūkio specialistams Padovinio žemės ūkio bendrovė suteikia ir gyvenamą plotą. „Statome naujus gyvenamuosius namus. Kai kuriuose jau gyvena, kituose dar įsikurs ūkio specialistai“, – sako Gintautas. Bendrovė taip pat turi nedidelį viešbutį, kuriame priima į praktiką atvykstančius studentus.
Rekordinis karvių produktyvumas
Padovinio bendrovėje laikoma 1 200 melžiamų karvių, kurių vidutinis produktyvumas – 12,5 t iš karvės per laktaciją. „Esame antroje vietoje pagal pieno gamybą, anksčiau ilgą laiką buvome pirmoje“, – didžiuojasi Gintautas. Ūkyje laikoma iš viso 2 780 galvijų, auginamos veislinės telyčios, prieš kurį laiką buvo auginami ir mėsiniai buliai. „Dabar jau jų nebeauginame, parduodame mažus veršelius. Ūkio pagrindas – pienas. Mūsų holšteinizuotos Lietuvos juodmargės per parą pagamina iki 46 t natūralaus pieno”, – apie pieno gamybą ūkyje pasakoja bendrovės pirmininkas.
Melžimo karuselė sukasi jau 12 metų. Yra minčių ateityje įrengti automatinę melžimo karusėlę
Šviežiapienės karvės melžiamos 3, vėlyvesnės laktacijos – 2 kartus per dieną. Kol nebuvo naujo komplekso, didžiausias karvių produktyvumo siekė 7 500 kg. Koks svarbiausias veiksnys iš visų, nulėmęs tokius pieno primilžių pokyčius, Gintautas negali išskirti. „Viskas susidėjo – genetika, laikymo sąlygos, nauja melžimo aikštelė, pašarai. Viskas labai svarbu, svarbu ir žmonės, kurie dirba su gyvuliais, ir tvarka ūkyje“, – sako ūkio vadovas.
Visi galvijai ištisus metus laikomi tvartuose. Pasak G. Gumausko, anksčiau telyčias išgindavo į ganyklas. „Bet pamatėme, kad tas ganymas duoda tik minusą. Nors ir naudodavome vabzdžius atbaidančius repelentus, jų įgėlimų nepavykdavo išvengti“, – prisimena Gintautas. Gyvuliai ne tik kentėdavo nuo įgėlimų, bet ir nuo kitų odos ligas sukeliančių parazitų. Būdavo, kad dėl sugėlimų deformuodavosi speniai, todėl tokias telyčias tekdavo brokuoti. „Dabar moderniose fermose laikomos telyčios, kaip ir kiti galvijai, vėsinamos, ventiliuojamos, vaikšto kaip ponios, žvalgydamosis per langus, ir dar gauna subalansuotus pašarus kaip restorane“, – šmaikštauja Gintautas, pridurdamas, kad vasarą yra galimybė karvėms pakvėpuoti grynu oru prie fermų pastatytose stoginėse.
Pašarų kokybę lemia ir technika
Padovinyje galvijai šeriami viso raciono pašarų mišiniais, kuriems paruošti naudojami du savaeigiai pašarų maišytuvai-dalytuvai Triolet Triotrac. „Brangios mašinos, bet velniškai geros. Nesavaeigiu pašeri, iš karto pieno 2 t per dieną mažiau. Dėl ko? Dėl to, kad jis blogai išmaišo, netiksliai pasveria, o šitie aparatai patys visus komponentus pasiima. Struktūra pašaro visai kitokia“, – lygina skirtingas pašarų ruošimo mašinas G. Gumauskas.
Ūkyje viso raciono pašarus ruošia du Triolet Triotrac 2 2400 VL savaeigiai pašarų maišytuvai-dalytuvai su dviem vertikaliais maišymo sraigtais ir 24 m3 talpos rezervuarais. Vienas iš šių dalytuvų įsigytas 2017 m., kitas pristatytas 2020 m. Iš viso parengti 6-8 mišinių receptai
Beje, kad būtų sudaryti labiausiai gyvulių poreikius atitinkantys racionai, šienainio ir siloso kokybė tiriama kiekvieną mėnesį. Kombinuotiems pašarams gaminti Padovinio žemės ūkio bendrovė naudojasi mobilaus grūdų malūno paslaugomis. „Dar prieš pandemiją buvo planas pastatyti nuosavą kombinuotųjų pašarų gamybos cechą, bet vėliau įranga labai subrango. Nesueina galai tai ir ūpas praėjo“, – neslepia ūkio vadovas, bet šios idėjos dar nelaidoja, cecho brėžiniai vis dar ant jo stalo.
G. Gumausko teigimu, patiems gaminti kombinuotus pašarus gal ir būtų šiek tiek pigiau, tačiau svarbiausia priežastis – ne pigesni koncentratai. „Ūkio žmonės galėtų daugiau užsidirbti, dabar pinigus sumokame svetimiems. Be to, greičiau galėtume sureaguoti ir pakeisti pašarus, jei dėl kažkokių priežasčių prisireiktų, dabar primala savaitei ir jei kas ne taip, negalime nieko operatyviai pakeisti. Pakoreguoti racioną, kai pats valdai visų pašarų gamyba, gerokai paprasčiau ir greičiau“, – įsitikinęs bendrovės pirmininkas.
Didžioji dalis augalininkystės – pašarams
„Didžioji dalis augalinkystės tam, kad užsiaugintume pašarus. Metams mums reikia sukaupti beveik 30 000 tonų pašarų – žolių šienainio, kukurūzų siloso, 20 tūkst. ritinių šiaudų – pašarui, kraikui. Pas mus pašarų gamybos sezonas turi vykti taip tiksliai, kaip dirba laikrodžio mechanizmas“, – pabrėžė G. Gumauskas.
Padovinio žemės ūkio bendrovė valdo beveik 2 900 ha: auginami žieminiai kviečiai (apie 880 ha), rapsai (apie 380–390 ha), vasariniai miežiai (apie 400 ha), kukurūzai silosui (apie 400–450 ha) ir grūdams (apie 150 ha) ir daugiametės bei vienmetės žolės pašarams, sėklai (apie 600 ha). Iš žolinių augalų gaminamas šienainis tranšėjose, kukurūzų silosas koservuojamas taip pat tranšėjose, o kukurūzų grūdai saugomi vadinamosiose plastiko rankovėse. „Jei lieka kviečių, o jų lieka palyginti nedaug, parduodame. Šiemet realizavome per 5 000 tonų aukščiausios klasės kviečių. Visa kita sunaudojame pašarams“, – teigia ūkio vadovas. Pasak jo, labai gerai būtų auginti ankštinių kultūrų, tačiau dėl šalia esančios žąsų buveinės Žuvinto, šių augalų neįmanoma auginti. „Kažkada turėjome pupų laukelį, tai iš jų beliko juoda žemė“, – prisimena Gintautas.
Kadangi pašarų gamyba – bene svarbiausias visų metų darbas, technikos jiems ruošti Padovinio ūkis turi daug ir visokios. Didžiausiais krūvis, ko gero, tenka savaeigiams pašarų smulkintuvams. „Nusipirkome dar vieną savaeigį pašarų smulkintuvą Claas Jaguar 960 (didžiausia bruto galia pagal ECE R120 standartą – 480 kW/653 AG) su rinktuvu. Turime dar du, vieną senesnį 18 metų parduosime, o jaunesnį Claas Jaguar 870 (390 kW/530 AG), kuris kokių penkerių, pasiliksime. Bus abu su rinktuvais, kas pašarų gamyboje labai svarbu“, – sako Gintautas ir skaičiuoja, kad savaeigiams sulkintuvams per sezoną reikia daug masės sudoroti. Dauguma pievų iš 600 ha šienaujamos 3–4 kartus per sezoną, tad susidaro apie 2 tūkst. ha, dar reikia pridėti ir kukurūzus silosui 400–450 ha.
Didžiausias pašarų gamybos krūvis Padovinio ūkyje tenka savaeigiams Claas Jaguar smulkintuvams, iš kurių galingiausias – Jaguar 960. Savaeigiai smulkintuvai intensyviausiai naudojami su 3,0 m darbinio pločio Pick up 300 rinktuvais
Stačiakampiai šiaudų ryšuliai gaminami Claas Quadrant 5300 FC presu
Pašarų gamybos mašinų grandinė turi būti tiksliai sudėliota, o jų pajėgumai atitiktų viena kitos. Pasak Gintauto, kad darbai vyktų dar sklandžiau, o technikos vienetų šiek tiek pamažėtų, šiemet bandys pašarus ruošti su vienu galingesniu Claas Jaguar 960 savaeigiu smulkintuvu. „Kad smulkintos masės transportavimas ir iškrovimas neužtruktų, įsigijome dvi dideles 60 m3 talpos Laumetrio puspriekabes. Gal keturių didelių puspriekabių reikėtų, kad netrūktų pervežimo pajėgumų, tada sunkvežimių atsisakytume. Dabar dviem smulkintuvams priskiriame 8 transporto priemones. Gal pavyktų išsiversti su viena derliaus dorojimo mašina“, – svarsto pieno ūkio vadovas.
Bendrovėje Laumetris pagamintų puspriekabių talpa – 60 m3
Pasak G. Gumausko, pievų šienavimui naudojamos priekinės ir šoninės Kuhn kompanijos žoliapjovės, kurių yra net 5. „Per dieną reikia nupjauti apie 100–120 ha, kad kitą dieną turėtume, ką dirbti. Grėbliai ir vartytuvai pagaminti Krone, o trys ritinių presai iš John Deere. Stačiakampių ryšulių presą pasirinkome Claas Quadrant 5300 FC, – nėra prisirišęs prie vieno prekės ženklo bendrovės pirmininkas. Šienainį ir kukurūzų silosą tranšėjose ruošia specialiai šiam darbui pritaikytas JCB Farm Master ratinis krautuvas. Beje, Padovinyje dar laikomi taurieji elniai ir danieliai, kuriems taip pat reikia paruošti žolinių pašarų.
Turi technikos bet kokiems darbams ir technologijoms
Kadangi auginami kukurūzai ir susikaupia nemažai organinių trąšų, anot Gintauto, arimo niekaip negali išvengti. „Taikome įvairias dirvos dirbimo technologijas. Kukurūzams reikia arti, jei nearsi tai neturėsi. Jiems reikia pajudinti žemę, reikia daug mėšlo įterpti. Javams, rapsams dirvų neariame ir į jas sėjame juostine Horsch Focus ir universalia pneumatine Väderstad Spirit ST 600C sėjamosiomis, – apie dirvos dirbimo ir sėjos techniką pasakoja ūkio vadovas. – Daugiametėms žolėms, mažesniems laukas apsėti naudojame 4,0 m darbinio pločio kombinuotą pneumatinę Väderstad Rapid sėjamąją, o tarpiniams augalams – sumontuojamą Väderstad BioDrill smulkių sėklų išsėjimo įrangą. Kukurūzus sėjame Kverneland Optima tikslios sėjos sėjamąja. Turime ir senesnio modelio Kverneland Accord sėjamąją, kurią anksčiau naudojome cukriniams runkeliams sėti“.
Dirvos dirbimo technikos parke dominuoja Väderstad technika
Dirvos dirbimo agregatų Padovinio bendrovėje tiek, kad ko gero neužtektų nei dviejų rankų pirštų, nei kelių žmonių rankų pirštų suskaičiuoti. „Ko tik mes neturime. Ko tik prireikia, visko turime. Per visą gyvenimą tiek daug sukaupta – bet kokiems atvejams. Mūsų ūkyje ir technikos, ir darbo yra sočiai“, – juokiasi Gintautas ir vardija žemės dirbimo padargus: 4,0 m darbinio pločio universalus noraginis skutiklis Väderstad TopDown, trys 9,0 m darbinio pločio diskiniai skutikliai Väderstad Carrier 650 ir Carrier XL 525, visi plūgai, kurių gal per 10, yra Norvegijos gamintojo Kverneland, tik vienas švediškas Överum, 12,0 m pločio noraginis kultivatorius Väderstad NZ Extreme. „Turime ir volų, ir akėčių, visokio perkūno turime. TopDown stovėjo, kokia 10 metų nenaudojome, kol agronomas suprato, kad be jo negerai, dabar juo įterpiame mėšlą, dažniausiai prieš rapsų sėją. Užsisakėmė dar vieną tokį TopDown skutiklį, bet platesnį – 5,0 m“, – sako Gintautas.
12,0 m darbinio pločio noraginis kultivatorius Väderstad NZ Extreme agreguojamas dažniausiai su Fendt 1050 Vario traktoriumi
Visi šiaudai po javų dorojimo supresuojami arba į ritinius, arba į stačiakampius ryšulius. „Nieko nepaliekame ant žemės. Todėl ūkyje negalime taikyti įprastų minimalaus dirvos dirbimo technologijos veiksmų, nes šiaudai turi pradžiūti, o kol laukiame, kad pradžiūtų, kol supresuojame, kol išvežame, nebetelpame į optimalius sėjos terminus, – apie dirvos dirbimo niuansus gyvulininkystės ūkyje užsimena bendrovės pirmininkas. – Skubame suskusti diskiniais skutikliais ir sėti“.
Challenger Rogator savaeigiu purkštuvu ir jo įpėdiniu Fendt Rogator purškiamos ne tik augalų apsaugos priemonės, bet ir KAS skystosios trąšos
Startinės trąšos atiduodamos sėjant sėjamosiomis su trąšų įterpimo įranga. Papildomam tręšimui naudojama daug skystų KAS trąšų, kurios išpurškiamos savaeigiais Challenger Rogator ir Fendt Rogator purkštuvais. „Turime dar ir prikabinamų Hardi lauko purkštuvų, gal du kokius, o gal ir tris. Planavau vieną parduoti, bet kad jau tokie seni jie, ai pasilikome“, – numoja ranka Gintautas.
Ir kombainų, ir traktorių – su atsarga
Kaip pašarų gamyba, taip ir javapjūtė Padovonyje iki smulkmenų sustyguota. Kad nebūtų kokių nemalonių technikos gedimo netikėtumų, bendrovėje javus kulia septyni Claas Lexion javų kombainai, vyriausiam iš jų – jau 23 metai. „Pas mus kombainų be galo visokių, seniausi lyg 450 ir 460 modelio Evolution, o naujausias su 11,0 m darbinio pločio pjaunamąją ir pusiau vikšrine važiuokle, didelės, VIII laidumo klasės Claas Lexion 8700 TT (430 kW/585 AG) modelis įsigytas pernai. Jis išmanus, pats save „susireguliuoja“, - šiuolaikinės technikos išmanumas jau nestebina G. Gumausko.
Naujausiam iš kombainų – didelės, VIII laidumo klasės Claas Lexion 8700 Terra Trac – pernykštė javapjūtė buvo pirmoji
Sezono metu ūkyje reikia nukulti apie 1 500 ha, tad nė vienas kombainas nestovi „dykas“. Suskirsčius į grupes kombainavimo arsenalas paprastai išvažiuoja 10.00-10.30 val. ryto ir grįžta 21.00 val. vakare. Pasak bendrovės pirmininko, per dieną prikuliama apie 1 000 t grūdų. „Rekordas buvo 1 200 t“, – prisimena jis.
Traktorių Padovinyje irgi tiek, kad norint suskaičiuoti, Gintautui reikia pasukti galvą. „Šito gėrio turime irgi daug, kad tik nieko nepritrūktų. Pagrindiniai darbininkai – didieji Fendt Vario, o mažieji iki 200 AG – Valtra, kurių turime 14 vienetų. Didelės galios Fendt traktorių iš viso septyni, iš jų trys – 1050 Vario (vardinė bruto galia pagal ECE R120 standartą – 380 kW/517 AG), o keturi – mažesni, 900 Vario serijos“, – traktorius skaičiuoja Gintautas ir sako, kad Valtra papirko dėl kelių priežasčių: operatyvaus kompanijai atstovaujančios Rovaltra serviso, paprastos konstrukcijos, suprantamo operatoriui valdymo, nedidelio svorio, pakankamos galios darbams, kuriems šie traktoriai naudojami. Pirmieji Valtra pirkti mūsų šalies trispalvės spalvų – geltonos, žalios ir raudonos. „Dabar ko gero turime visą jų vaivorykštę“, – nusišypso ūkio vadovas.
Valtra traktorių trispalvė
Fendt 1050 Vario agreguojami su sėjamosiomis, TopDown skutikliais, didelio darbinio pločio kultivatoriais, didžiosiomis Laumetrio puspriekabėmis. Vidutinės galios Valtra traktoriai daugiausia naudojami pašarų gamybai: su žoliapjovėmis, vartytuvais, grėbliais, transportavimui. „Jais apdirbame mažus laukus, purškiame, tręšiame. Visokie papurenimai, paakėjimai, transporte su 16 t puspriekabėmis jie taip pat pagelbėja, kai reikia. Jie ir fermose dirba. Įdarbinti visi traktoriai pas mus, bet yra ir tokių, kurie nauji stovi garaže“, – nusijuokia Gintautas.
Padovinyje dirba 14 Valtra traktorių, iš kurių seniausias dar 1997 m. įsigytas Valtra Valmet 8550. Naujausias Valtra traktorius – T215 (158 kW/215 AG)
Ir išties naujutėlaitis Fendt 1050 Vario „užkonservuotas“ juodai dienai jau antri metai. „Turime turėti technikos su atsarga. Ūkyje viskas apskaičiuota tiksliai, vos viena mašina iškrenta, griūva visi darbai kaip kortų namelis, todėl negalime sau leisti jokių klaidų. Jei susivėlinsime, nukentės pašarų kokybė, blogesni pašarai – mažesni primilžiai“, – akcentuoja Gintautas.
Didiesiems Fendt 1050 Vario ir 900 Vario modeliams tenka sunkiausi lauko darbai
Technika prižiūrima atsakingai, todėl ir ilgai dirba
Pirmas įsigytas 1997 metais Valtra Valmet 8550 (didžiausia neto galia pagal DIN standartą – 119 kW/160 AG) traktorius, kaip ir pirmas nupirktas naujas kombainas dar vis dirba. Pasak Gintauto, viskas, ką įsigijo, dirba. Klausiame, kaip pavyksta mašinas išlaikyti ant „kojų“ tiek laiko? „Jei nieko nedarytume, neprižiūrėtume technikos, neremontuotume jos, tai pusė mašinų būtų sulūžusių ar nuolat gestų. Tada ir per darbymečius jų trūktų. Tad labai prižiūrime, tvarkome, neapleidžiame. Kai kurios mašinos atrodo kaip naujos. Kartais manęs klausia, kaip per vienus metus tiek kombainų naujų nusipirkau, o aš juos perku jau 24 metai“, – juokiasi G. Gumauskas.
Bendrovės pirmininkas dar kartą pasidžiaugia ūkyje dirbančiais žmonėmis: „Matote, man niekas jau neskambina, visi žino, ką reikia daryti, nieko nereikia nieko prašyti. Turime ir jaunimo, kuris irgi labai atsakingas ir darbštus. Aš galiu ramiai užsiimti ne tokiais maloniais pienininkystės verslo klausimais“.
Padovinio bendrovėje kolekcionuojamos ir senovinės žemės ūkio mašinos
PROFI LIETUVA 2024/2
