Kėdainių rajone ūkininkaujančio Rimanto Žebarausko vardas ir jis pats gerai žinomas ir tarp bulvių, ir tarp javų augintojų, mat 500 ha ūkyje auginamos ne tik bulvės, bet ir grūdinės kultūros, o pats Rimantas yra aktyvus kooperatyvų „Bulvių namai“ ir „Lietuviški javai“ narys, labai tikintis kooperacijos nauda ir stipriai ją palaikantis. Ir nors bulvės užima iš viso apie 120 ha, ūkio pajamų struktūroje joms tenka šiek tiek didesnė generuojamų pajamų dalis nei augalininkystei, tiesa darbo prie jų nepalyginamai daugiau.
Kiek daugiau tenka dirbti auginant bulves nei grūdinius augalus, Rimantas tiksliais skaičiais įvardyti negali, bet neabejoja, kad verčiantis tik augalininkyste, tokio dydžio ūkyje pakaktų trijų žmonių, dabar R. Žebarauskas įdarbinęs 10 darbuotojų. „Per darbų piką, pusantro mėnesio rudenį ir pavasarį, samdome padienius darbuotojus iš darbo biržos, o visa likusi komanda dirba jau seniai. Žmonės nesikeičia ir aš tuo labai džiaugiuosi, – sako Rimantas. – Tiesa, neturiu nei inžinieriaus, nei agronomo, bet juos galėčiau įdarbinti, jei papildomai turėčiau dar bent 200 ha žemės. Išsiverčiame kažkaip ir be jų. Darbuotojai gana kvalifikuoti, nedaro to, ko nemoka, ir jei kažko nežino, konsultuojasi su tos srities specialistais“. Pasak Rimanto, ūkyje darbuojasi penki technikos operatoriai, sunkvežimio vairuotojas, kuris, jei reikėtų, galėtų ir traktorių pavairuoti, bei keturios moterys, daugiausia dirbančios prie bulvių, sandėliuose.
Sandėliuose dirbančioms moterims tenka ir elektrokrautuvą pavairuoti
Ankstyvųjų bulvių auginimo specialistai
Bulvės ūkyje užima 120 ha, iš kurių ankstyvosioms skiriama apie 25 ha, likusiame 380 ha plote auginami rapsai, kviečiai, pupos. Pasak Rimanto, daugiausiai dėmesio ūkyje skiriama ankstyvosioms bulvėms. „Mano specializacija ankstyvosios bulvės, kurioms užauginti įdedame labai daug darbo. Vos tik įžengę į naujus metus pradedame dėti gumbus į specialias daiginimo dėžutes, laikome jas specialaus apšvietimo patalpose, ankstyvą pavasarį pasodinę, dengiame agroplėvele, drėkiname, kad nenušaltų ir taip toliau. Daug darbo, bet birželio 1 d. su savo bulvėmis jau būname rinkoje“, – teigia bulvių augintojas.
Ankstyvųjų bulvių derlius baigiamas doroti iki Joninių, o vėlyvosios pradedamos kasti kasmet vis vėliau. „Šiemet su bulvių kombainais į laukus išvažiavome rugsėjo 12 d., nes iki tol buvo per 25 laipsnių karščio, per tokį orą nukasta bulvė neišsilaikys sandėlyje“, – aiškina ūkininkas.
R. Žebarausko sandėliuose laikoma apie 4 tūkst. t bulvių
Ūkis augina apie dešimt bulvių veislių, tačiau pagrindinės – penkios. Kasmet pabandoma po kelias naujas veisles, kurios auginamos kelis sezonus, kad būtų įsitikinta, jog jos tinkamos
Kooperacijos šalininkas
Rimantas – vienas iš 2003 m. įsteigto kooperatyvo „Bulvių namai“, vienijančio devynis stambius bulvių augintojus, įkūrėjų ir narių. Per metus kooperatyvas gali pateikti apie 25 000 tonų produkcijos, tarp kurios ne tik maistinės, bet ir sėklinės bulvės. „Tik įkūrus kooperatyvą, pavyko įeiti ir įsitvirtinti Lietuvos rinkoje. Per jį realizuoju apie pusė užauginto bulvių derliaus. Esame visuose didžiuosiuose prekybos centruose. Kooperacija geras dalykas ne tik daržovių auginimo, bet ir javų sektoriuje, tad aš esu ir grūdų augintojų kooperatyvo „Lietuviški javai“ narys“, – tvirtina Rimantas.
Jo teigimu, lietuviška bulvių produkcija parduodama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse. Šiemet bulvės važiuos į Ukrainą, kur derlius užderėjo prastas. Tikėtina jų trūks ir Prancūzijoje, Balkanų šalyse. „Ukrainiečiai patys pasiima bulves iš ūkio, tačiau eksportui į Ukrainą reikia daugiau popierizmo, – dėsto Rimantas, šiemet pasiekęs vidutinį 35 t/ha bulvių derlių. – Ne stebuklas ir pas mus šiemet su derliais, jis mažesnis negu vidutinis. Sausra daro savo juodą darbą“.
Grūdų transportavimą iš ūkio pirkėjams organizuoja kooperatyvas „Lietuviški javai“
„Lietuviški javai“, kurio narys yra ir Rimantas, skaičiuoja jau 16-tuosius veiklos metus ir vienija daugiau kaip 40 ūkių, dirbančių per 20 tūkst. ha plotą. „Kooperatyvas ne tik rūpinasi grūdų pardavimu, transportavimu, bet ir užsiima grūdų rinkodara, prekyba trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis ir sėklomis. Ūkininkus vienijanti organizacija gerokai sumažina narių apkrovą. Mums mažiau reikia galvoti“, – juokiasi Rimantas.
Sėjomaina – rentabilumo pamatas
Rimanto įsitikinimu, pagrindinis veiksnys, lemiantis ūkio rentabilumą – sėjomaina. „Labai griežtai laikausi sėjomainos. Netikiu visokiais „multivitaminais“, žemės ūkyje didžiausia – sėjomainos reikšmė“, – įsitikinęs jis. Bulves į tą patį lauką galima sodinti ne anksčiau kaip po keturių metų. Ūkininkas pastebi, kad po bulvių auginamiems augalams naudojama mažiau trąšų, ypač kalio. Paprastai po bulvių sėjami kviečiai, ir nors Kėdainių žemė ne Joniškio, R. Žebrauskas šiemet kūlė 7 t/ha kviečių, apie 6 t/ha miežių, pupos subrandino 4 t/ha.
Ne mažiau svarbus veiksnys, siekiant geresnių derlių, – drėgmė, ypač bulvėms. Nelaistant jų, derlius užauga dviguba mažesnis. „Laistymas užima daug laiko ir pareikalauja daug žmogiškų išteklių. Pervežti, perstatyti, pajungti laistymo įrangą ir ją prižiūrėti, viskam reikia ir laiko, ir rankų darbo“, – tikina Rimantas. Nors našių mašinų laistymo spindulys 35 m, tačiau Rimanto ūkyje palaistoma tik 50 % bulvių pasėlių.
Našių mašinų laistymo spindulys siekia 35 m
Techniką vertina ne pagal etiketę
R. Žebarauskas technikos pasirinkimą grindžia paprasta taisykle ir rinkdamasis mašinas, pirmiausiai vertina ne etiketę, o kainos ir kokybės santykį. „Kam permokėti, jei darbą daro tokį patį, kaip ir garsių vardų mašinos“, – pabrėžia bulvių augintojas. Keičiant mašinas naujesniais modeliais, jis neeksperimentuoja ir paprastai renkasi to paties gamintoją techniką.
Ir nors garsių technikos prekės ženklų jis nesivaiko, tačiau bulvių auginimo mašinos ūkyje bene žinomiausio Vokietijos gamintojo „Grimme“. „Na, šios specializuotos technikos rinkoje didelio pasirinkimo nelabai ir yra, aš labiausiai pasitikiu Grimme technika, nors ji ir velniškai brangi“, – teigia Rimantas.
Bulvių derliaus nuėmimui naudojama tik Vokietijos kompanijos „Grimme“ technika
Pasak ūkininko, kai kurias bulvių priežiūros mašinas jau ateina laikas atnaujinti. „Turiu vieną vienvagį kombainą, jis labai tinkamas ankstyvoms bulvėms kasti, bet jo našumas menkas. Reikėtų įsigyti našesnį. Pirmiausia, žinoma, pasidomėjau kainomis, kurios užkopusios į tokias aukštumas, kad investicijas reikėtų gerai apgalvoti“, – teigia Rimantas. Jis planuoja pirmiausiai išbandyti nusižiūrėtą kombainą ir tik paskui priimti sprendimą investuoti. „Pirkti nepabandžius savo laukuose ir mokėti pusę milijono už mašiną be variklio, nesiryžtu“, – dėl didelių technikos kainų negali priimti greito sprendimo Rimantas.
Su Valtra traktoriais dirba 21 metus
Net ir nereikia klausti, kokie traktoriai, Rimanto nuomone, geriausiai tenkina ūkio poreikius ir yra patraukliausios kainos. Technikos garaže išrikiuoti net penki Valtra traktoriai ir beveik visi samaninės spalvos. „Gal ir prašoviau dėl spalvos. Gražu, kai visi spalviškai vienodi, bet anksčiau pagal skirtingas spalvas juos būdavo paprasčiau atskirti“, – šypsosi Rimantas.
Traktorių parke, kuris atnaujintas per pastaruosius dvejus metus, dominuoja Valtra. Purškimui, lengvesnių dirvų dirbimui, sėjai, transportavimui, bulvių derliaus nuėmimui naudojami trys 235 AG, vienas 215 AG ir vienas 213 AG Valtra traktorius. Pirmasis įsigytas 2003-iais buvo T130 modelis (99 kW/135 AG)
Jo nuomone, šiandien rinkoje tik kelių prekės ženklų traktoriai, kurių kaina „proto ribose“. „Valtra, galbūt ir Massey Ferguson, į Fendt pusę net nežiūriu, neadekvati kaina. O jei lyginti su John Deere, tai pastarųjų viena aklio galia kainuoja net 40 % daugiau, nei viena Valtra traktorių arklio galia, o abu darbą tą patį daro“, – lygina Rimantas. Nėra taip, kad jis nebūtų turėjęs ir kitų gamintojų traktorių. Pasak ūkininko, vieną jis vadino „tralo“ traktoriumi. „Su tralu važiuodavo iki serviso ir ant jo grįždavo atgal. Po savaitės vėl taip pat iki serviso ir vėl atgal, ir taip 5 metus“, – pasakoja ūkininkas.
Valtra jis vertina ne tik dėl kainos, bet ir dėl ekonomiškumo, patogumo, profesionalaus gamintojo atstovo serviso. Gerai jis atsiliepia ir apie Merlo teleskopinius krautuvus, kurių turi net tris. „Esu bandęs ir JCB, ir Manitou, bet Merlo mums labiausiai tiko ir patiko. Šios krovos mašinos turi unikalią rinkoje strėlės poslinkio sistemą, kuri leidžia atlikti krovinio padėties koregavimą nejudinant mašinos ir nekeičiant masės centro. Mums tai labai praverčia, sugaištame daug mažiau laiko, nes nereikia manevruoti, norint krovinius pakrauti, o kai mažiau manevruoji, sutaupai ir degalų“, – giria itališkas krovos mašinas R. Žebarauskas.
Rimantas vertina Merlo krutuvus dėl labai patogaus važiavimo, mašina nešoka iš vietos: atleidus sankabą ir spaudžiant akceleratoriaus pedalą, pajuda labai lėtai, kas didina darbo su technika saugumą
Pernai Rimantas pakeitė ir javų kombainą. Aštuonis sezonus jis dirbo su vidutinės laidumo klasės, klavišinius kratiklius turinčiu New Holland CX8080 (265 kW/360 AG). „Praktiškai serviso nemačiau kieme, dėl to ir pakeičiau vėl į geltoną, tik šitas didelio laidumo klasės, du ašinius kūlimo-separavimo būgnus turintis New Holland CR9.90 (390 kW/530 AG) su MacDon pjaunamąja. Pernai su juo pradėjau kulti, senesnį dar pasilikau, maža ką gal „rotorius“ nevažiuos, tačiau jis pukiai atidirbo ir praėjusį, ir šį sezoną, tad senąjį pardaviau. MacDon pjaunamoji irgi labai pasiteisino, ypač sugulusiuose pasėliuose“, – tvirtina R. Žebarauskas.
Pasak Rimanto, New Holland CR9.90 su ašine dvibūgne kūlimo-separavimo sistema ir MacDon pjaunamąja – labai našus ir ekonomiškas kombainas
Be gilaus dirbimo neapsieinama
Nors Rimantas ir norėtų visiškai atsisakyti plūgo, tačiau norint gauti didesnį bulvių derlių, žemę būtina įdirbti giliai. „Ne tik ariame, bet ir su giluminiais purentuvais prieš sodindami bulves įdirbame iki 38 cm gyliu. Suariame, pravažiuojame su giluminiu purentuvu ir paskui dar su freza žemę išpurename“, – apie dirvų paruošimo technologiją bulvėms pasakoja ūkininkas.
Bulvių sodinimui dirvos ruošiamos ir plūgais, ir giluminiais purentuvais 
Sunkesniems dirvos dirbimo darbams naudojamas Massey Ferguson 8740 S (294 kW/400 AG)
Minimaliai su diskiniu Väderstad Carrier skutikliu dirvos įdirbamos po bulvių, rapsų
Dėl sėjos technikos Rimantas irgi nesiblaško: 12 metų dirbo su Väderstad Rapid sėjamąja, kurią pakeitė į tokį pat, tik naujesnį modelį. „Aš konservatorius“, – juokiasi ūkininkas. Tiesa, jo nuomone, Väderstad Rapid kiek sunkoka sėjamoji ir kai drėgmės daugiau, suslegia dirvas, dėl to pasėlis sunkiau dygsta. „Lengvesnėms dirvoms ji puikiai tinka. Nedaug turime tos sėjos, tad ištaikome optimaliausią momentą ir pasėjame“, – teigia R. Žebarauskas. Jo žodžiais, su modernesne Rapid dirbti daug patogiau: dozavimas, sėjos normų nustatymas patogesnis. „Man ji yra gera. Svarbiausia – kainos ir kokybės santykis. Väderstad technikos kaina nėra maža, bet dabar nieko pigaus nėra. Viskas pabrangę. Pabrangę ir grūdai, ir bulvės. Negali būti technika pigi, o produkcija brangi“, – technikos kainų nedramatizuoja R. Žebarauskas.
12 metų 4 m darbinio pločio Väderstad Rapid sėjamąją pakeitė toks pats tik naujesnis modelis
