Baublių šeima, ūkininkaujanti Sauslaukyje, Šilalės rajone, – buvo mūsų žurnalo antrojo numerio herojai 2018-aisiais. Nors praėjo ne tiek jau daug laiko nuo pirmojo mūsų susitikimo, tačiau ūkyje yra reikšmingų pokyčių, o vieno iš Jono sūnų – vyriausiojo Andriaus – plėtojamas agropaslaugų verslas įgavo įspūdingus mastus. Praleistą ūkyje laiką jis vadina gera mokykla. „Ūkis buvo mokykla, mes jau užaugome, mokyklą baigėme, žengėme į kitą, aukštesnį lygį. Savo verslui dabar ir skiriame beveik visą savo laiką, ūkis liko maloniu hobiu“, - sako Andrius Baublys.
Baublių šeimos ūkio plotas, kaip ir prieš beveik 7 metus, išliko panašus – 700 ha. Dabar, kaip ir tada, auginami mėsiniai Aubrakų, Limuzinų veislių galvijai ir jų mišrūnai, kurių skaičius taip pat nepadidėjo – apie 400-500 per visus Jono, Andriaus, Valdo ir Egidijaus Baublių ūkius. „Mūsų šeimos ūkis nepadidėjo. Didžiausias pokytis tas, kad neliko melžiamų karvių, kurių tėvai laikė apie 50“, – didžiausią permainą įvardija Andrius.
Jo teigimu, tėvai atsisakė pienininkystės ne vien dėl to, kad jau sveikata ne ta jas auginti. „Pirmiausia, pieno ūkį jau reikėjo modernizuoti. Tėvai nebuvo nusiteikę investicijoms, mes irgi atsisakėme perimti, tad nieko kito neliko kaip melžiamų karvių iš viso atsisakyti. Toks sprendimas buvo priimtas visų užpernai rudenį“, – teigia Andrius, pridurdamas, kad yra ir dar vienas reikšmingas jo veiklos pokytis – anksčiau su žmona plėtojamas šienainio ritinių gamybos paslaugų verslas šiandien įgavo kur kas didesnius mastus ir daugiau profesionalumo. „Tada dirbome mėgėjiškai, šiandien mūsų įkurtos įmonės veiklos geografija išsiplėtė iki 200 km, o ir teikiamų paslaugų sąrašas gerokai pailgėjo nei mūsų pirmojo susitikimo metu“, – pabrėžia Andrius.
Tų 2018-ųjų metų pavasarį jis įkūrė agroverslo paslaugų įmonę „Agrosma“ ir po truputį, su kiekviena nauja įsigyta mašina įsuko verslą, kuris šiandien generuoja kur kas didesnes pajamas nei ūkis. „Tinkamu laiku priėmėme tinkamus sprendimus, nepabijojome investuoti, nors ir giliai įklimpome į skolas, bet šiandien galime džiaugtis geru rezultatu. Su kiekvienais metais augome, kiekvienais metais technikos parkas didėjo, klientų ratas taip pat plėtėsi. Sulaukiame skambučių ir iš Molėtų, Anykščių ir kitų tolimesnių rajonų, bet tiek mūsų rankos dar nesiekia“, – šypsosi Andrius.
Verslą įsuko projektas savaeigiam smulkintuvui įsigyti
Dar per pirmąjį mūsų susitikimą Andrius prasitarė, kad svajoja įsigyti savaeigį pašarų smulkintuvą. Tad ir paklausėme, ar pavyko įgyvendinti svajonę. „Ne iš karto, bet pavyko ir net su kaupu. Dabar agroverslo paslaugų įmonės technikos parke yra ne tik du savaeigiai pašarų smulkintuvai, bet ir du javų kombainai, dvi sėjamosios, traktorius, teleskopinis krautuvas, du agrodronai“, – sako Andrius ir pasakoja, kaip vienas savaeigis pašarų smulkintuvas naujai sukurtame versle suveikė kaip katalizatorius.
Pirmasis bandymas įsigyti pašarų gamybos kombainą su Europos Sąjungos fondų parama, deja, buvo nesėkmingas. „Mintį – įsigyti savaeigį pašarų smulkintuvą – aš labai stipriai gvildenau ir pirmąjį projektą įmonės vardu pateikiau 2018 m lapkritį, kurį, deja, atmetė, bet mes rankų nenuleidome. Po metų –2019-ųjų gruodžio 31 d. – pateikėme antrąjį projektą tokiam pačiam smulkintuvui pirkti. 2020-ųjų vasarą jis buvo patvirtintas, suteiktas 40 % finansavimas. Dėl kritiškos bankų politikos įsigyti pirmąjį savaeigį smulkintuvą nebuvo paprasta. Tad pirmąjį įmonės projektą finansavo kredito unija ir 2021 metų pavasarį įsigijome Claas Jaguar 940 (390 kW/530 AG), tačiau buvome įpareigoti įmonėje įkurti keturias darbo vietas, – pasakoja A. Baublys. – Įdarbinome keturis žmones, bet vienam smulkintuvui juk nereikia keturių operatorių, tad pradėjome sukti galvas, kuo dar galėtų užsiimti priimti darbuotojai“.
Sėkmingam verslui startą davė Claas Jaguar 940 (390 kW/530 AG) savaeigis smulkintuvas. Antras pirktas naudotas Claas Jaguar 850 (340 kW/462 AG)
Pasak Andriaus, ilgai galvoti neprireikė, nes nieko kito, kaip plėsti verslą ir neprigalvosi. 2021-ųjų žiemą nupirkta nauja pakabinama tikslios sėjos sėjamoji Väderstad Tempo V12, naudotas VII laidumo klasės javų kombainas Claas Lexion 760 Terra Trac (370kW/503AG) bei naudotas traktorius Fendt 822 Vario (166 kW/226 AG). „Visa technika pirkta su paskolomis, tačiau turint tokį technikos parką darbo atsirado visiems keturiems operatoriams. 2022-aisiais pasėjome apie 800 ha kukurūzų ir rapsų, su savaeigiu smulkintuvu susmulkinome apie 1 200 ha žolės ir apie 600 ha kukurūzų, su javų kombainu nukūlėme 800 ha javų ir apie 200 ha grikių bei apie 200 ha kukurūzų grūdams“, – apie darbų apimtis kalba Andrius.
Pakabinamą tikslios sėjos sėjamąją Väderstad Tempo V12 pakeitė du kartus didesnio darbinio pločio prikabinama Väderstad Tempo L24 (nuotraukose), su kuria sėjami ir kukurūzai, ir rapsai
„Agrosma“ vadovas prasitaria, kad nebuvo viskas taip sklandu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pirmaisiais metais būta visokių iššūkių. Vieną kartą dėl permainingų orų aplinkybės susiklostė taip, kad dviem užsakovams tuo pačiu metu reikėjo atlikti tuos pačius darbus, o savaeigis smulkintuvas tebuvo vienas. „Tai buvo gera pamoka, mes ją išmokome ir nusprendėme įsigyti dar vieną savaeigį pašarų smulkintuvą. Ne tik tam, kad būtų laikomas kaip atsarginis, jei pagrindiniam kas nors nutiktų, bet ir dėl to, kad klientų taip pat daugėjo“, – priežastis plėsti technikos parką vardija Andrius. Antrąją savaeigę mašiną pirko naudotą, bet to paties prekės ženklo, tik mažesnio galingumo (340 kW/462AG) modelį Claas Jaguar 850.
Tad po metų „Agrosma“ atliktų darbų apimtys dar labiau išaugo: susmulkinta apie 2 000 ha žolės, apie 1 000 ha kukurūzų, pasėta apie 900 ha kukurūzų ir rapsų, nukulta panašiai kaip ir ankstesniais metais – apie 800 ha javų, 200 ha grikių ir apie 200 ha kukurūzų grūdams. Tačiau „Agrosma“ vietoje nesustojo. „2023 m. žiemą pasvarstėme, kad pakabinama 12 eilučių tikslios sėjos sėjamoji mums per maža, tad nusprendėme nusipirkti prikabinamą 24 eilučių Väderstad Tempo L24. Senąją pardavėme sezono viduryje. Bet ir čia dar ne pabaiga, – juokiasi Andrius, pridurdamas, kad tais pačiais metais išsinuomotas ir įdarbintas dar vienas javų kombainas. – Supratome, kad nespėsime nukulti visiems, kurie norėjo mūsų paslaugų“. 
Didelio laidumo Claas Lexion kombainais nuimamas ir javų derlius, ir kukurūzai grūdams 
Atidirbta logistinė sistema
„Agrosma“ bazė įsikūrusi ir technika laikoma nuomojamame garaže Šilalėje, o veiklos geografija apima 200 km spindulį: visa Žemaitija, Šakių, Jurbarko, Kėdainių, Kauno, Panevėžio, Pakruojo regionai. „Kombainai tarp ūkių juda tik naktį. Jeigu atstumas didesnis, vežame su pervežimo platformomis. Mes darbus sustyguojame taip, kad neliktų darbo kitos dienos kokiam pusdieniui, viską turime baigti iki dienos pabaigos, kad per naktį mašinas galėtume pergabenti į kitą ūkį. Na nebent užlijo, technika sugedo, būna visko, bet stengiamės vadovautis tokia taisykle ir kol kas tai veikia. Per naktį pasikeičia operatorius, pervaro techniką ir ryte jis atvažiavęs į naują objektą pradeda darbus“, – aiškina logistikos tvarką Andrius.
Kad būtų paprasčiau pasiekti ūkius ir grįžti namo, pas didžiausius klientus laikomos pakaitines mašinos: į ūkį operatorius atvažiuoja su kombainu, namo arba į viešbutį grįžta su palikta ten mašina. Kaip ir įkūrimo pradžioje, įmonėje tebedirba keturi operatoriai. „Visi galime dirbti su visa mūsų technika: ir sėti, ir kulti, ir smulkinti. Kai vyksta žolės smulkinimas, stovi javų kombainai, kada kombainai dirba, stovi smulkintuvai. Planuojame darbus taip, kad jei vienas dirba nuo 8 val. ryto iki 22 val. vakaro, tai kito operatoriaus užduotis – pervaryti techniką per naktį į kitą ūkį, ją patvarkyti, patepti, papildyti, ko trūksta“, – apie užduočių paskirstymą kalba Andrius.
Mažiausias užimtumas, jo teigimu, nuo Joninių iki liepos vidurio. Šiemet pirmieji užsakymai gauti prieš Velykas. Jis pastebi, kad šie metai kaip niekad „žolingi“ – kai kuriuose ūkiuose buvo nuimti net 7 žolės derliai. „Kai pradėjome nuo liepos vidurio tai dar nebuvome sustoję. Nusipjovėme žolės derlių, kur trečią, kitur ketvirtą, tada į javų kombainus, iš kombainų išlipome, tada vėl smulkinti žolės, vėliau pasikeitėme peilius, pjaunamąsias, ką reikia pasitvarkėme, šokome į kukurūzus, juos pabaigę vėl pjovėme žolę (šeštą, o kai kur septintą kartą). Kai derlius geras, ir mums gerai – turime darbo“, – per dideliu darbo krūviu nesiskundžia Andrius.
Technikos pasirinkimas – klasikinis
Nors Baublių bendrai valdomame ūkyje dominuoja kitų prekės ženklų technika, įmonės mašinų parkas, anot Andriaus, suformuotas pagal, jo nuomone, klasikinę schemą. „Gal kas gali ir supykti, bet manome, kad žemės dirbimo ir sėjos technika turi būti kompanijos „Väderstad“, traktoriai – Fendt, krautuvai – JCB, o kombainai ir smulkintuvai – Claas. Tai klasiška klasika, – teigia Andrius. – Nors perkant pirmąjį savaeigį smulkintuvą labai žiūrėjome, rinkomės tarp kelių gamintojų, tačiau Claas technika, kaip ir Fendt bei Väderstad yra vienu žingsniu priekyje“.
Jo teigimu, kiekvienas iš šių prekės ženklų turi privalumų, kurie juos iškelia ant pjedestalo. „Claas javų kombainai ir savaeigiai smulkintuvai seniai turi gerą vardą, ko gero, jų pasaulyje yra daugiausiai. Juos apibūdinčiau trimis žodžiais: kokybė, patvarumas, patikimumas. Labiau patinka 900-oji smulkintuvų serija, kurioje galimas bepakopis pjaustinio keitimas, kas yra svarbu norint pagaminti geros kokybės pašarus, o javų kombainai stebina savo hibridine kūlimo-separavimo sistema, mažais nuostoliais ir puikia šiaudų kokybe“, – tikina A. Baublys.
Traktorius Fendt Vario jis vertina dėl bepakopės transmisijos, ergonomiškumo ir ekonomiškumo, kas agropaslaugų versle labai svarbu. „Kompanija „Väderstad“ yra viena iš lyderiaujančių žemės dirbimo ir sėjos technikos gamintojų. Pirmąją švedišką sėjamąją nusipirkome prieš trejus metus, buvome labai patenkinti jos tikslumu, greičiu ir darbo kokybe, tad ir antrą rinkomės to paties gamintojo. Jei yra lygių laukų, pakankamai arklio galių, ši sėjamoji gali dirbti rekordiniu greičiu. Taip pat žavi tikslumas galulaukėse, naudojant sekcijų kontrolę, nėra sėklų ir trąšų persėjimų galulaukėse ir netaisyklinguose laukuose, taupomos sėklos ir trąšos“, – argumentuoja technikos pasirinkimą A. Baublys.
Naudotas traktorius Fendt 822 Vario įsigytas irgi tuo metu, kai nupirkta pirmoji Tempo sėjamoji. Nors ją buvo galima agreguoti su bet kokiu traktoriumi, bet pabandę kelis, vienareikšmiškai pasirinktas „Fendt“ gamybos. „Nusipirkę platesnę sėjamąją, pastebėjome, kad mūsų turimas Fendt sunkiai susitvarkė su didesne agreguojama mašina, nes trūko hidraulinės sistemos našumo. Išsinuomojome Fendt 939 Vario (283 kW/385 AG) dvi savaites padirbome su juo ir jis mus pavergė“, - juokiasi Andrius. Tad „Agrosma“ technikos parką papildė naujas Fendt 942 Vario (305 kW/415 AG). Įmonės vadovas tikisi, kad naujasis traktorius puikiai dirbs su didžiąja sėjamąja, padidės darbo našumas.
Pasak Andriaus, būna atvejų, kad tenka įdarbinti ir savo ūkio techniką, ar kviestis kaimynus su savo mašinomis. Kooperacija su kaimynais labai praverčia, kai klientui reikia atlikti viską nuo-iki: ne tik susmulkinti, suvežti žolę, bet ir tranšėją suslėgti, uždengti. „Iš savo ūkio dažniausiai skolinamės Fliegl priekabą. O jei reikia daugiau ir technikos, ir žmonių, ieškau kaimynų pagalbos, žinoma, ne už ačiū. Socialiniuose tinkluose turime draugų/kaimynų grupę, parašau, ko reikia, „grupiokai“ pasiūlo už kiek gali atlikti, užsakovui pateikiu skaičius, ir jei viskas tinka, pasirašome sutartį ir kimbame į darbus“, – kooperacija kartais praverčia ir Andriaus versle. Žinoma, labai dažnai „Agrosma“ technika bei operatoriai dirba kartu su ūkio, kuriame atliekamos paslaugos, mašinomis ir žmonėmis. „Bet yra ir tokių ūkių, kuriuose darbuotojų labai nedaug, tad šeimininkai tik stebi, kaip mes dirbame“, – patirtimi dalijasi A. Baublys.
Dronu ir tręšia, ir purškia
Akys užkliūva už „Agrosmai“ priklausančio furgono reklaminio užrašo, kuris skelbia ir apie paslaugas, kurias atlieka dronai. Klausiame Andriaus, ką siūlo ūkininkams atlikti dronais? „Dideliais dronais, kuriuos mes turime, galima gabenti sėklas, trąšas. Galime išbarstyti, išpurkšti bet ką, ko jums reikia“, - siūlo Andrius. Dronai gana galingi, gali gabenti net iki 90 kg krovinį. Kol kas Lietuvoje purkšti augalų apsaugos priemones su dronais negalima, nors, dalyje ES tai jau daryti leidžiama. „Iš patirties galiu pasakyti, kad dronas dirba tiksliau ir efektyviau nei ūkininkas su „lenkišku“ purkštuvu laukus purkšdamas be palydovinės automatinio vairavimo įrangos ir sekcijų kontrolės sistemos, todėl manau, tik laiko klausimas, kada virš laukų skraidys dronai, o ne važinės purkštuvai‘, – įsitikinęs Andrius.
„Agrosma“ teikia ir darbų, kuriuos atlieka agrodronai, paslaugas
Dronai gana galingi, gali gabenti net iki 90 kg krovinį
Mikrotrąšomis augalams, kurios skiedžiamos su vandeniu, vienu drono užkrovimu galima padengti nuo 1 iki 5 ha. A. Baublio teigimu, agrodronus įsigijo tam, kad būtų užpildyti tarpai tarp sėjos, javų kūlimo ir žolės smulkinimo paslaugų. „Su agrodronais per tuos tarpus, kai neturime jokių kitų užsakymų, galime patręšti kukurūzus, javus, ar išberti įsėlio, tarpinių augalų sėklas“, - pasakoja Andrius. Agrodronų paslaugas „Agrosma“ teikia pirmi metai, jau „išskraidyta“ per tūkstantis hektarų.
Planuose – serviso paslaugos
Nors „Agrosma“ technikos parkas nėra labai didelis, mašinų gedimų, žinoma, pasitaiko. „Ką galime, stengiamės patys susiremontuoti, bet vis tiek vieną, du kartus per metus kviečiame ir gamintojo atstovo technikos specialistus, dažniau ne gedimams tvarkyti, o inspektavimui, patikrai“, – sako Andrius ir prasitaria apie netolimos ateities planus.
„Agrosma“ ruošiasi investuoti į savo dirbtuves, kuriuose bus įrengta ir parduotuvė, ir mini servisas. „Planuojame ir kitų traktorius šiek tiek prižiūrėti bei remontuoti, kas tik mūsų jėgoms. Tikiuosi tokios serviso paslaugos bus paklausios. Rūpinsimės technikos priežiūros grafiku, alyvos keitimu, seksime, kada reikia kokius techninius aptarnavimus atlikti ir jei bus gedimų ar pašalinių garsų, mūsų specialistas su mobilia diagnostine įranga galės iki ūkio nuvažiuoti ir patikrinti mašiną“, – planuoja Andrius. Jo teigimu, toks žmogus reikalingas ir įmonės mašinoms prižiūrėti, tačiau jų nėra tiek daug, kad darbo būtų nuolat, tad tikėtina, kad „Agrosma“ paslaugų sąrašas pasipildys ir žemės ūkio technikos serviso paslaugomis.
Pasak Andriaus, su technikos gamintojų atstovų teikiamomis mašinų priežiūros paslaugomis neketinama konkuruoti, nes jos orientuotos į atstovaujamo prekės ženklo techniką. „Mes galėsime prižiūrėti įvairių gamintojų mašinas. Paprastai ūkininkai kreipiasi į gamintojo atstovą, kol yra garantinis, o jam pasibaigus ieško, kas tai atliktų pigiau, greičiau ir yra įsikūrę arčiau. Mes nesakome, kad būsime geresni už technikos pardavėjus, bet kartais gedimai smulkūs, juos sutvarkyti nereikia didelio profesionalumo, nebūtina atstovą kviestis iš Kauno. Ūkininkams dažnai trūksta laiko, nenori mokėti atstovo serviso specialisto atvykimo mokesčių, tad patys bando keisti kokį hidrocilindrą, bet neturi pakankamai žinių, ką nors sulaužo ir dar didesnių bėdų prisidaro“, – argumentus išplėsti veiklą serviso paslaugomis vardija Andrius.
Preciziškai tikslus – nuo paauglystės
Koks faktorius buvo lemiamas sėkmingam verslui išplėtoti, Andrius negali išskirti. Jo nuomone, susidėjo daug veiksnių, tarp jų ir asmeninės Andriaus savybės. „Nuo paauglystės važinėjau po rajoną su tėvo presu ir visiems teikiau ritinių presavimo paslaugas. Taip išmoku bendrauti su žmonėmis, išmokau planuoti darbus valandų tikslumu ir kažkada išsiugdytos savybės dabar labai praverčia“, – tvirtina Andrius.
Dabar jau niekas nesistebi, bet anksčiau ne vienam ūkininkui, kuris paprašydavo Andriaus paslaugų, keldavo nuostabą, kai jis atvykdavo tiksliai tą valandą, kurią ir pasakydavo, kad atvažiuos. „Pasakydavau, kad būsiu rytoj 15:00 val., jei reikia dirbdavau ir naktimis, kad tik nepavėluočiau, būdavo ir taip, kad atvykus sutartu laiku, laukus rasdavau dar nesugrėbtus, nes niekas nesitikėdavo, kad būsiu tiksliai tada, kada pasakiau, kad būsiu, – prisimena „Agrosma“ įkūrėjas. – Taip išmokau dirbti tiksliai ir versle dabar darbus planuojame taip pat labai tiksliai“.
Kitas veiksnys, kuris Andriaus nuomone, padėjo tvirtai atsistoti ant žemės yra tas, kad buvo metas, kai ūkininkams ir dėl pandemijos, ir dėl karo, pradėjo trūkti technikos, gamintojai dėl vėluojančio komplektuojančių detalių tiekimo, vėlavo vykdyti užsakymus, o ir pati technika brango. „Mes sprendimus buvome priėmę anksčiau, pasisekė laiku investuoti ir dabar visa tai duoda gerą grąžą“, – teigia A. Baublys.
Jo nuomone, be to, pieno ūkiams trūksta profesionalių operatorių, todėl investuoti į daugiau išmanymo reikalaujančią techniką, kai nebus kam su ja dirbti, nebūtų protinga. „Vidutiniai ir stambūs ūkiai paskaičiuoja, ar verta, ir kai paskaičiuoja, tada pamato, kad neapsimoka pirkti brangios sėjamosios ar kombaino, kad geriau pasamdyti: atvažiuos, nukuls, pasės, viską padarys ir dėl nieko nereikės sukti galvos, nereikės ir technikos priežiūrai skirti nei lėšų, nei laiko“, – dėsto Andrius. Jis neslepia, kad jo įmonės teikiamos paslaugos gal ir nėra pigios, bet samdyti techniką su operatoriumi labai patogu. „Šienavimas, kukurūzų smulkinimas ir javų derliaus nuėmimas – tai darbai, kuriems atlikti reikia nemažo žmonių kolektyvo, ir jei ūkyje ar bendrovėje šiems darbams atlikti jų trūksta tik per sezono pikus, geriausia išeitis – samdomos paslaugos. Surasti gerus sezoninius darbuotojus sudėtinga, o įdarbinti žmogų, kuriam ne sezonu darbo nebus, neracionalu. Užsakai paslaugą, gauni ir kombainą, ir smulkintuvą, ir operatorių, ir dėl nieko daugiau nereikia rūpintis“, – pabrėžia jis.
Pasak jo, visi šitie veiksniai ir sudarė labai palankias sąlygas verslui įsitvirtinti ir sėkmingai plėstis. „Metai dar nesibaigė, bet žiūrint nuo 2020-ųjų, kaip mes gyvenome, kaip dirbome ir kiek uždirbome, tai šis 2024-ųjų sezonas, tikėtina bus geras, – džiaugiasi „Agrosma“ vadovas. – Mūsų teikiamų paslaugų paklausa stipriai išaugo, tad kitam sezonui planuojame dar vieną javų kombainą ir savaeigį smulkintuvą įsigyti bei dar vieną-du operatorius priimti“.
Dar vienas hobis, kuriam Andrius skiria dalį savo laisvalaikio, - žiedinės lenktynės sportiniu automobiliu. Per metus jis dalyvauja 5-6 lenktynėse, daugumoje finišuoja pirmas grupėje
„Vaikystėje svajojau būti Formulės 1 lenktynininku, vėliau paaugus supratau, kad tikrai nebūsiu, bet svajonę iš dalies įgyvendinau. Gazuoju su specialiai „Seat Motorsport“ gamyklos lenktynėms paruoštu Seat Leon automobiliu jau keleri metai. Greitis veža, – šypsosi Andrius, dalyvavęs ir Palangoje vykusiose 1006 km Aurum lenktynėse. - Palangos lenktynės man didelė šventė“
PROFI LIETUVA 2024-4
