Radviliškio rajone netoli Šeduvos Butėnų kaime ūkininkaujantis Sigitas Petraitis sako neturįs kuo labai pasigirti: nei dideliu ūkio plotu, nei rekordiniais derliais, nei labai moderniomis ūkio mašinomis. 500 ha valdančio ūkio technikos parke nemažai naudotų, bet vis dar gerai dirbančių mašinų. „Jei mašina vis dar gali dirbti, ir dirba gerai, tai kam ją keisti“, – sako ūkininkas. Kuo jis tikrai galėtų pasigirti, tai racionalumu ir praktiškumu, kuriuo vadovaujasi, rinkdamasis ir žemės ūkio mašinas, ir technologijas.
Nuo pat savarankiško ūkininkavimo pradžių Sigitas investuoja tik į būtiną ūkiui techniką, nesibaido jis ir naudotų mašinų, bet pripažįsta, kad nauja naši technika su išmaniosiomis technologijomis gerokai palengvina operatoriaus darbą ir sumažina darbo jėgos poreikį. Štai naujas pernai įsigytas Berthoud Raptor 5240 savaeigis lauko purkštuvas su 36 m pločio purškimo sija padaro išties labai daug ir purškia taupiai. Tiesa, pirmoji darbo su juo savaitė šiek tiek pagadino Sigito nervų. „Nors dūšioje jaučiuosi aštuoniolikos, bet esu seno kirpimo žmogus, visokioms išmanioms technologijoms, valdymui liečiamaisiais ekranais perprasti man reikia laiko, – juokiasi Sigitas. – Tą savaitę, kol paleidome purkštuvą, aš tiesiogine to žodžio prasme žilau.“
Butėnuose Radviliškio r. ūkininkaujantis Sigitas Petraitis sako, kad moderni technika ir taupiau dirba, ir daugiau padaro
Nors reikėjo laiko „susidraugauti“ su naujuoju Berthoud Raptor 5240, tačiau dabar gražu žiūrėti, kaip purkštuvas purškimo metu tiksliai sekcijas atjungia ir įjungia. „Labai smagu su juo dirbti. Tokio tikslumo su senesniu purkštuvu niekaip nebūtų įmanoma pasiekti, ypač kai tamsu. Šitam visai nesvarbu koks paros metas. Išties labai palengvino darbą“, – giria mašiną S. Petraitis.
Augo po truputį
Kaip ir dauguma Sigito kartos ūkininkų, savo ūkį jis pradėjo kurti nuo nulio. Iš pradžių, dar dirbdamas kolūkyje, su žmona Daiva 4 ha plote augino daržoves – morkas, kopūstus, burokėlius ir kitas. „Turėjome mažą mašinytę, su kuria važinėjome po visą Lietuvą. Pardavinėjome užaugintą derlių visaip: ir per parduotuves, teko ir turguose nemažai atstovėti, – pasakoja S. Petraitis. – Na o ūkis registruotas 1991 m., bet mano ūkininkavimo stažą galima pradėti skaičiuoti nuo gerokai anksčiau“.
Nors Sigitas ir neturi jokios žemdirbiškos profesijos, bet žemės ūkyje jis dalyvauja vienokia ar kitokia prasme nuo mažens. „Užaugau kaime, gyvenau kaime, dirbau kaime. Savo gyvenime esu ragavęs visko. Prisimenu, kaip senelis miežius pjovė dalgiu, arė plūgu su arkliu. Pačiam teko šieną grėbti su arklio tempiamu grėbliu. Vėliau su mamos sutikimu dirbau šaltkalviu-remontininku kolūkio dirbtuvėse. Viskas, kas atsitiko mano gyvenime, vedė ūkininkavimo link“, – sako ūkininkas. Per ilgametę patirtį, per padarytas klaidas šiandien Sigito sukauptų praktinių žinių bagažas negali prilygti net ir kelių universitetų įgytam išsilavinimui.
Tikrojo savarankiško ūkininkavimo pradžia, jo nuomone, buvo tada, kai sutuoktiniai atsisakė daržovių ir Sigitas kartu su dar penkiais buvusio kolūkio „Raudonoji vėliava“ kolegomis ėmėsi bendros veiklos. „Buvo toks minikooperatyvas, vėliau du išvyko į miestą, tad likome keturiese. Turėjome atskirus ūkius, bet dirbome kartu. Iš šios kompanijos buvau jauniausias, – pasakoja S. Petraitis. – Keturiese dirbome gerokai mažesnį žemės plotą nei aš dabar vienas“.
Sigitas jau visko ir neprisimena, bet nelengvos pradžios dar nepamiršo. Trūko ir žinių, ir technikos, o labiausiai neramino neapibrėžtumas dėl ateities. „Nebuvome tikri dėl nieko, galima sakyti visi buvome savarankiško ūkininkavimo naujokai ir visko teko išmokti patiems“, – pabrėžia jis. Jo teigimu, viskas, kas dabar ūkyje pasiekta, – pasiekta juodu darbu, klystant, bandant naujoves ir renkantis tik ūkiui pasiteisinusius sprendimus.
„Praktika – neįkainojamas ir niekur kitur neįmanomas įgyti mokslas. Visos mano žinios atėjo su patirtimi, – tikina Sigitas. – Tik nuolat kažką naujo bandydamas, eksperimentuodamas, klysdamas, analizuodamas gautus rezultatus, atitaikiau ūkiui tinkamiausias žemės dirbimo, sėjos ir derliaus nuėmimos technologijas bei mašinas“. Nors gal kai kas ir gali pasakyti, jog Sigito ūkyje žemės dirbimas neatitinka šių dienų aktualijų, tačiau tokia sistema, kurią jis taiko ne vienerius metus, labiausiai pasiteisinusi.
Optimalus ūkio dydis
Sigito valdos siekia apie 500 ha, šiek tiek mažiau nei pusė iš jų nuosava. „Toks ūkio dydis man optimaliausias. Nenoriu važiuoti nuo namų toliau nei 10 km. Nenoriu ir persidirbti, – juokiasi jis. – Tokio dydžio plotą nesunku suvaldyti“. Kartu ūkyje dirba dar 3 žmonės, tačiau labai daug darbų Sigitas atlieka pats, ir sako, galįs pakeisti bet kurį ūkio darbuotoją. „Bet kokį darbą galiu daryti be problemų. Purškiu, ariu, sėju, bet labiausiai mėgstu kulti ir runkelius kasti, nes tada matai visų metų darbo rezultatą“, – įdėto darbo vaisius nori savo akimis matyti Sigitas.
Ūkininkas augina cukrinius runkelius (apie 110 ha), žieminius kviečius (apie 150 ha), žieminius rapsus (apie 150 ha), šiek tiek vasarinių kviečių ar miežių, žirnių (50 ha). Sėjami ir tarpiniai augalai, kuriems paprastai skiriama tiek ploto, kiek yra cukrinių runkelių.
Artojas iki šiol
Sigitas buvo vienas iš pirmųjų Respublikinių artojų varžybų dalyviu, jis dalyvavo ir Kanadoje vykusiose Pasaulio arimo varžybose 2003-iaisiais. „Aš varžiausi tradicinių, o Rimantas Garuckas apverčiamųjų plūgų klasėje. Su juo bendraujame iki šiol, turime daug bendrų pomėgių ir ūkinių temų pokalbiams“, – džiaugiasi ilgamete bičiulyste S. Petraitis.
Ir nors buvęs arimo varžybų dalyvis jau „metė“ arimo sportą, arimas vis dar likęs jo gyvenime. Ūkio žemės dirbimo technologijoje arimas užimą svarbią vietą ir jo neketinama atsisakyti. „Per tiek metų esu bandęs įvairius žemės dirbimo būdus: ir neariminio, ir minimalaus, ir juostinio žemės dirbimo technologijas, bet įsitikinau, kad arti kai kuriais atvejais geriau nei visai nearti. Sutinku, kad gal nebūtina kiekvienais metais, bet kas kažkiek metų giliai įdirbti reikia“, – tvirtina ūkininkas. Jo nuomone, taikant minimalaus žemės dirbimo ar nearimines technologijas, chemikalų sunaudojama daugiau. „Kur galime chemijos nenaudoti, ten mes jos ir nenaudojame bei stengiamės kuo daugiau piktžolių naikinti mechaniškai“, – pabrėžia ūkininkas.
Be to, cukriniams runkeliams nepatinka giliai neįdirbtos dirvos, artuose laukuose jie subrandina geresnį derlių. „Cukrinius runkelius dažniausiai sėju ten, kur buvo auginami žieminiai kviečiai, po kurių laukai užsėjami tarpiniais augalai, o jie vėliau užariami. Man tokia technologija labiausiai pasiteisino, nes geriausi rezultatai gaunami. Dabar visi laukai kas kažkiek metų, priklausomai nuo sėjomainos yra suariami, – aiškina Sigitas. – Nelabai suprantu aš vadinamosios „no till“ (tiesioginės sėjos – aut. past.) technologijos, juk technika sunki, pavyzdžiui, cukrinių runkelių kombainas su pilnu bunkeriu sveria 40 t, todėl divožemis nuolat tankinamas. Kaip augalams tokioje suspaustoje divoje augti? Ant asfalto žolė nelabai juk auga.“
Tiesa, jis nėra visiškas ražieninės sėjos priešininkas. Rapsai sėjami tiesiai į ražieną su 3,0 m darbinio pločio, šiek tiek patobulintu HE-VA Sub-Tiller giluminiu purentuvu. „Vienu važiavimu ir dirva giliai (iki 25-30 cm gyliu) įdirbama, ir pasėjama, ir patręšiama. Pats sumontavau trąšų įterpimo įrangą, tad padargas gali atlikti tris darbus vienu važiavimu“, – apie žemės dirbimo ir sėjos technologijas pasakoja Sigitas.
HE-VA Sub-Tiller atlieka tris darbus vienu važiavimu
Remdamasis ilgamete patirtimi ūkininkas pabrėžia, kad taip pasėti rapsai formuoja ilgą liemeninę šaknį, todėl geriau įsitvirtina ir neskursta esant nepalankioms sąlygoms. „Jei pasėta į sekliau dirbtą dirvą, formuojasi kuokštinės šaknys, todėl tokie pasėliai negali subrandinti gero derliaus. Sėjant su giluminiu purentuvu, užauga tikras rapsas su gerai suformuota liemenine šaknimi. Tokiame pasėlyje dėl gilaus dirbimo balos nepamatysite, į juos ir anksčiausiai galime įvažiuoti su trąšų barstomąja“, – aiškina jis.
Giliai supurentoje žemėje rapsai formuoja ilgą liemeninę šaknį
Rapsai sėjami giluminiu purentuvu 60 cm tarpueiliais
Žieminiams kviečiams dirva įdirbama iki 15 cm gyliu 7,0 m darbinio pločio universaliu Väderstad Top Down skutikliu, kurį Sigitas įsigijo jau panaudotą. „Šis padargas naudojamas ir laukams po cukrinių runkelių įdirbti, maždaug 20 cm gyliu. Paprastai dirvos po jų būna labai sugadintos dėl sunkios technikos“, – akcentuoja ūkininkas, pridurdamas, kad šiemet pirmi metai, kai žemė nebuvo stipriai sumaitota, nes cukrinių runkelių kasimo metu buvo gana sausa. Beje, Sigitas turi visą cukrinių runkelių auginimui reikalingą techniką. 
Šakniavaisiai kasami su šešiavagiu Agrifac Big Six savaeigiu kombainu
7,0 m darbinio pločio Väderstad Top Down universalus skutiklis agreguojamas su Case IH STX 440 Quadtrac (vardinė neto galia – 328 kW/440 AG) vikšriniu traktoriumi, kuris taip pat įsigytas naudotas
Sekliam skutimui naudojamas 5,0 m darbinio pločio Lemken Rubin 10 diskinis skutiklis
Kviečiai ir kiti augalai sėjami su 4,0 m darbinio pločio Väderstad Rapid sėjamąja
Rapsų derliui nuimti taikoma neįprasta technologija
Kalbėdamas apie technikos parką, Sigitas užsimena apie dvisrautę, taip vadinamą atskirtinę rapsų nuėmimo technologiją, kuri nėra labai dažna. „Iš pradžių rapsai, kai apie 70-75 % ankštrėlių jau būna parudavusios, pjaunami ir guldomi į pradalgę specialia savaeige pjaunamąja. Rapsams į pradalgę nuimti mes turime Hesston savaeigę pjaunamąją ir Fortschritt gamybos javapjovę“, – pasakoja jis.
Pradalgėse rapsai laikomi 10 dienų ir paskui kuliami įprastais kombainais arba specialiais rinktuvais. „Lyginau abi kūlimo technologijas, esminių skirtumų nepastebėjau“, – sako S. Petraitis ir vardija svarbiausius atskirtinio būdo privalumus: patiriama mažiau nuostolių, nereikia cheminio purškimo, rapsai vienodžiau subręsta.
Savaeige Hesston pjaunamąja rapsai pjaunami ir guldomi į pradalgę
Rinktuvas rapsams pradalgėse kulti
Javų derlius dorojamas „senukais“ Claas Mega kombainais su 6,0 ir 7,5 m pločio pjaunamosiomis, su kuriais kuliama jau apie 10 metų
Traktorių parke dauguma – Valtra modeliai
Kada pirmą kartą susidūrė su Suomijos gamintojo „Valtra“ traktoriais Sigitas gerai ir neprisimena, tačiau tikrai žino, kad pažintis su kompanijos atstovais prasidėjo Artojų varžybų laikais. „Varžybose nuolat dalyvaudavo ir technikos prekybos įmonės, taip susipažinau su Romualdu Trainaičiu, „Rovaltros“ vadovu. Jis davė pabandyti suomišką traktorių, kuris man labai patiko – ir triukšmo bei vibracijų mažiau, ir patogus valdymas. Su vienu demonstraciniu Valtra modeliu dalyvavau ir Artojų varžybos“, – pažinties su Valtra pradžią prisimena S. Petraitis.
Pirmas užsienietiškas Sigito įsigytas traktorius ir buvo suomiškas – Valtra T160 (vardinė neto galia – 116 kW/158 AG) su trijų pakopų dinaminį reduktorių turinčia mechanine pavarų dėže. Jis jau išdirbęs 12-13 tūkst. motovalandų. „Kadangi laikomas ne po stogu, tai dažai kai kur nusilupę. Jei perdažius, jis ne tik atrodytų kaip naujas, bet ir nenusileistų atliekamu darbu naujesniems, nes techniškai tvarkingas“, – Valtra traktorių ilgaamžiškumą giria ūkininkas.
Perdažytas 158 AG Valtra T160 ne tik atrodytų, bet ir dirbtų kaip naujas
Antrą Sigitas įsigijo galingesnį Valtra T171 HiTech (132 kW/180 AG) modelį su trijų pakopų dinaminį reduktorių turinčia mechanine pavarų dėže ir elektrohidrauliniu reversu. „Trečiaisis buvo silpnesnis – T131 (109 kW/148 AG) modelis. Jį pirkome specialiai tuo metu turėtam prikabinamam purkštuvui. Na o naujausias prieš beveik ketverius metus įsigytas Valtra S374 (didžiausia bruto galia – 272 kW/370 AG) traktorius“, – Valtra traktorių modelius vardija Sigitas.
Valtra T serijos modelių Sigito ūkyje yra net trys, po pirmojo sekė T171 HiTech (132 kW/180 AG) (viršuje) ir T131 (109 kW/148 AG) (apačioje)
Jis iki šiol prisimena vieno užsienio ūkininko patarimą, kuo vadovautis renkantis traktorių gamintoją – pagal atstumą iki serviso. „Ir pats įsitikinau, kaip tai yra labai svarbu. Dabar su suomiškų traktorių atstovo serviso komanda susiklostė toks bendravimas, kad vyrams bet kada galiu skambinti, – tikina Sigitas. – Visų gamintojų technika genda. Mūsų buvusio minikooperatyvo narių kiemuose skirtingų gamintojų traktoriai, pas visus servisas važiuoja, bet visi mes darbus taip pat gerai nudirbame.“ Jis pasvarsto, kad tikriausiai technikos gamintojo pasirinkimą labai lemia pirmoji įsigyta mašina. „Aš puikiai pažįstu Valtra konstrukciją, žinau silpnąsias vietas, moku su jais dirbti, visi filtrai, tepalai tie patys. Turint vieno gamintojo traktorius tiesiog paprasčiau ūkininkauti“, – svarsto Sigitas.
Naujausias prieš beveik ketverius metus įsigytas Valtra S374 (272 kW/370 AG) modelio traktorius agreguojamas su Väderstad Rapid sėjamąja, HE-VA Sub-Tiller giluminiu purentuvu, 5,0 m darbinio pločio diskiniu Lemken Karat 10 skutikliu, 10,0 m darbinio pločio Väderstad NZ kultivatoriumi
Ūkininkavimas – darbas, kuris labai patinka
Paklaustas, ar patinka ūkininkauti, Sigitas atsako net nesusimąstęs: „Man labai patinka tai, ką aš darau. Sakiau ir sakysiu tai dar ne kartą. Neįsivaizduoju darbo ofise, neįsivaizduoju, kad nebūtų ką veikti. Čia visada yra ką veikti“, – šypsosi Sigitas. Jis džiaugiasi, kad gyvenimo kelias atvedė ten, kur jis yra dabar, nors vaikystėje svajojo būti vairuotoju.
Sigito teigimu, visos jo žinios gautos iš seminarų, kursų, jo kelyje pasitaikiusių žmonių, ir, žinoma, iš klaidų. „Klaidų padarydavau kasmet, iš jų mokiausi. Tobulinau auginimo technologijas per savo patirtį“, – patirties svarbą ūkininko karjeroje pabrėžia Sigitas.
Pasak jo, nebūna vienodų metų, tad ir kasmet tenka su vis kitokiais iššūkiais susidurti: tai orai daro savo korekcijas, tai kokia technika svarbiausiu momentu sugenda. „Tenka suktis vis iš kitokios padėties. Ūkininkauti tiesiog negali būti nuobodu“, – juokiasi S. Petraitis.
Jis ne tik patenkintas, tuo ką daro, bet ir džiaugiasi, kad vienas iš vaikų – sūnus Žygimantas – pasirinko žemdirbišką profesiją ir dirba pagal specialybę vienoje cheminėmis augalų apsaugos medžiagomis prekiaujančioje įmonėje. „Sūnus man sudėlioja visus purškimus, sužiūri trąšas, ir tręšia jis, visi šitie darbai guli ant jo pečių. Mano darbas – techninis. Turime didelę viltį, kad Žygimantas mūsų darbą pratęs. Širdyje labai smagu, kad yra kam perduoti tai, kas mūsų sukurta per tiek metų“, – viliasi Sigitas.
Naujausia Petraičių technikos parko mašina – savaeigis Berthoud Raptor 5240 pukštuvas su 36 m pločio purškimo sija
