Vincas Mačiulis – ne tik vienas stambiausių Vilkaviškio rajono ūkininkų, bet ir aistringas keliautojas. Jis net minimas Algimanto Čekuolio knygoje „Iš ko šaiposi pasaulis“. Ūkininkas to nesureikšmina, kaip ir trisdešimties metų nueito kelio ir pasiekimų.
Rodydamas techniką, jis pašmaikštauja: „Mums parama – kaip narkotikai, vis susigundome, nors jau laikas būtų liautis“. Vien pernai su parama statyti grūdų bokštai, įsigyta mineralinių trąšų barstomoji Bredal, skutiklis Horsch. „Atsinaujiname kas keleri metai, mėgstame naujoves ir inovacijas“, – patikslino pašnekovas.
Ūkininkauti Vincas Klausučių seniūnijoje pradėjo 1993-iaisiais. „Mano tėvai buvo ištremti į Sibirą, ten aš ir gimiau. Atgavus Nepriklausomybę, brolis Evaldas atsiėmė tėčio žemę, o aš – 50 ha mamos“, – pasakojo pašnekovas.
Nors pagal išsilavinimą yra veterinaras, iškart niro į augalininkystę. Pirmaisiais metais plotą užsėjo javais ir cukriniais runkeliais. Pasirinkimas buvo sėkmingas, nuėmęs ir pardavęs saldžiųjų šaknų derlių, nusipirko du traktorius. Vis dėlto, kelerius metus lygiagrečiai dar dirbo pagal specialybę ir tik įsitikinęs, kad yra savo kelyje, atsisakė veterinarijos gydytojo darbo ir pradėjo plėsti ūkį.
Šiandien ūkininko valdos išsidėsčiusios keliolikoje vietų Klausučių seniūnijoje. Per 30 veiklos metų dirbamos žemės plotus jis išplėtė dvidešimt kartų, tiesa, didžiąją jų dalį – nuomoja. Be to, dalis žemės priklauso dukrai Ingai ir sūnui Irmantui, ūkiai atskiri, bet ūkininkaujama bendrai.
Ūkio struktūroje iki šiol liko apie 100 ha cukrinių runkelių, maždaug po 300 ha užima rapsai, javai bei ankštiniai augalai. Nors daug kas cukrinių runkelių auginimo atsisakė, V. Mačiulis net pertraukos nebuvo padaręs. Tiesa, keičiantis Marijampolės cukraus fabriko savininkams, kartu su kitais ūkininkais, buvo pareiškęs ultimatumą, kad, jei diktuojamos sąlygos bus nepriimtinos, atsisakys šių augalų auginimo.
„Nebūna taip, kad tais pačiais metais visi augalai uždera puikiai, ar atvirkščiai – duoda blogą derlių. Vienais metais labiau pasiseka su rapsais, kitais – su javais, o trečiais didžiausią pelną sugeneruoja cukriniai runkeliai“, – paklaustas, ką geriausiai sekasi auginti derlingose Suvalkijos žemėse, sakė žemdirbys.
Paukštininkystė – dukros verslas
Treti metai Mačiuliai užsiima paukštininkyste. „Norėjosi turėti alternatyvą, nedidelį papildomą verslą. Dukra parengė projektą ir gavo paramą paukštidės statyboms. Be paramos tikrai nebūtume statę, projektas kainavo 1 mln. eurų“, – neslėpė tėtis.
Paukštidė atitinka aukščiausius šiuolaikinius reikalavimus, broileriai – vakcinuoti, šeriami ir girdomi automatiniu būdu. Itin griežtai paisoma biologinių saugos reikalavimų, pašaliniai asmenys patekti į pastatų vidų neturi jokios galimybės.
Paukštidė atitinka aukščiausius šiuolaikinius standartus, joje itin griežtai paisoma biologinės saugos reikalavimų
2023–aisias Mačiulių ūkis pasistatė du naujus BIN grūdų sandėliavimo bokštus. Dabar ūkis juose gali saugoti 4 tūkst. tonų grūdų
Modernioje 2 520 m2 paukštidėje vienu metu telpa 45 tūkst. mėsinių vištų, per metus – apie 270 tūkst. Atsivežus vienos dienos paukščiukus, jie auginami 42 dienas, realizuojami, patalpos išvalomos ir po 12 dienų atkeliauja nauja partija. „Iš pradžių buvome nusivylę, dabar jau drąsiai galiu sakyti, kad sekasi gerai“, – buvo atviras Vincas.
Paklaustas apie užmojus ateičiai, ūkininkas šypsojosi: jam jau gana, dabar jau tegul vaikai plečiasi. Pamažu perduodamas ūkį jaunajai kartai, Vincas tikisi, kad į gimtinę iš Kauno sugrįš dukra ir jaučiasi ramus bei užtikrintas: sūnus Irmantas tėčiui talkina nuo mažumės.
Dominuoja žalia ir geltona
Kaip ir visi, ūkininkavimo pradžioje V. Mačiulis pirko Belorus traktorius. Vakarietiška technika į ūkį pradėjo važiuoti tik prasidėjus paramoms, pirmieji atriedėjo John Deere traktoriai ir javų kombainai.
Techniką žemdirbys laiko ne tik Mažuosiuose Šelviuose, kur gyvena, bet ir sandėliuose Teiberių bei Sūdavos kaimuose. Šiuo metu turi du javų kombainus – didelio laidumo Claas Lexion 8700 su reguliuojamo pločio dugną turinčia 9,22 m pločio Claas Vario 930 pjaunamąja ir vidutinio laidumo John Deere T670. Taip pat turi šešis traktorius: John Deere 6210R (vardinė bruto galia 154 kW/210 AG), 8430 (295 kW/330 AG) ir 8370R (272 kW/370 AG), Claas Axion 830 (165 kW/225 AG), Massey Ferguson 5465 Dyna-4 (88 kW/120 AG) bei Case IH Puma 220 AFS Connect (162 kW/220 AG).
Trys iš šešių turimų traktorių – skirtingų galių John Deere traukos mašinos, viršuje: 6210R (vardinė bruto galia 154 kW/210 AG), apačioje - 8430 (295 kW/330 AG) ir 8370R (272 kW/370 AG)
Nors technikos kieme dominuoja žaliai geltonos žemės ūkio mašinos, ūkininkas tvirtino negalįs sakyti, kad yra John Deere prekės ženklo gerbėjas. „Tiesiog taip supuolė. Technikai pagrindas yra servisas, o šio gamintojo atstovo siūloma serviso paslauga – viena geriausių“, – įsitikinęs pašnekovas.
Ūkyje išsiverčiama su dviem javų kombainais: didelio laidumo Claas Lexion 8700 (viršuje), kuris agreguojamas su reguliuojamo pločio dugną turinčia 9,22 m pločio Claas Vario 930 pjaunamąja ir vidutinio laidumo John Deere T670 (apačioje)
Grūdinių augalų derliui nuimti dviejų kombainų, pasak ūkininko, visiškai užtenka, javapjūtė užtrunka dvi savaites, bet kuliama nepaisant darbo valandų. Nors cukrinius runkelius augina nuo pirmųjų ūkininkavimo metų, saldžiųjų šaknų kasimo kombainą nuomojasi, tačiau turi kitą šiems augalams reikalingą techniką: naują Kverneland tikslios sėjos sėjamąją, o taip pat perkrovimo įrangą.
Derlių transportuoja dviem vilkikais: Mercedes-Benz Actros F ir DAF XF. „Visus javus išvežame į uostą Klaipėdoje, cukrinius runkelius – į Marijampolę. „Savų sunkvežimių nepakanka, jei nesinuomotume, nespėtume derliaus išvežti laiku, nes į abu telpa daugiausia 58 tonos, o per dieną į uostamiestį – tik vienas reisas. Priklausau kooperatyvui „Vilkaviškio grūdai“, elevatorius – netoli ūkio, tačiau turime nuosavus sandėlius, džiovyklas, neapsimoka gabenti iš elevatoriaus į elevatorių, veždami tiesiai uostą, iš to dažniausiai uždirbame. Kartais paskutines grūdų tonas išgabename tik kovą. Jei stambieji ūkininkai, priklausantys kooperatyvui, vežtų į Pilviškius, per savaitę užpildytume čia esantį elevatorių“, – tvirtino žemdirbys.
Vienintelis ūkyje turimas Massey Ferguson traktorius 5465 Dyna-4 (88 kW/120 AG) šiuo metu intensyviai ruošiamas darbymečiui
Kompaktinis didelės galios klasės Claas Axion 830 (165 kW/225 AG) yra puikus pagalbininkas įvairiuose darbuose
Vidutinės galios klasės Case IH Puma 220 AFS Connect (162 kW/220 AG) V. Mačiulis rinkosi dėl transmisijos, pakabos, valdiklių ir komfortiškos kabinos
Sandėlius buvusioje fermoje Teiberių kaime ūkininkas įsirengė anksčiau, tačiau čia nebuvo ventiliacijos, todėl 2023–aisiais pastatė du naujus bokštus ir juose gali saugoti 4 tūkst. tonų grūdų. Tačiau Mačiuliai paprastai prikulia 5-6 tūkst. tonų, todėl ir senųjų sandėlių atsisakyti neketina.
Pliusai ir minusai
Nors yra neariamosios žemdirbystės šalininkas, pusiau pakabinamas aštuonių korpusų Lemken Diamant 11 su priešplūgiais ir pakabinamas penkių korpusų Kuhn Vari-Master 122 plūgas ūkyje nerūdija. „Dabar net išmokomis skatinama rinktis neariamąją žemdirbystę. Šiuo metu mes ariame tik dirvas, kuriose auginame cukrinius runkelius (iki 120 ha), o anksčiau ardavome ir apie 150 ha, t. y. laukus, kuriose atsėliuodavome kviečius. Jei, pavyzdžiui, po rapsų seka kviečiai, užtenka skutimo. Tačiau sėjant tiesiogiai, sunku suvaldyti piktžoles ir augalų ligas. Vis dėlto, taikant neariminę žemdirbystę, išlaidos būna mažesnės, o derlius – panašus“, – technologijos pliusus ir minusus dardina žemdirbys.
Nors Mačiuliai yra neariamosios žemdirbystės šalininkas, pakabinamas aštuonių korpusų Lemken Diamant 11 su priešplūgiais r pakabinamas penkių korpusų Kuhn Vari-Master 122 plūgas (viršuje) ūkyje nerūdija
Abu skutikliai – diskinis 6,0 m darbinio pločio Joker 6 HD ir noraginis pusiau pakabinamas 4,90 m pločio Terrano 5.4 GX – yra Horsch prekės ženklo. Apskritai, didžioji dalis Mačiulių ūkio padargų yra būtent šio gamintojo. „Rinkomės tikrai ne dėl gražios raudonos spalvos. „Horsch“ – pasaulyje pirmaujantis gamintojas novatoriškų žemės ūkio technologijų ir modernių sprendimų dirvos dirbimo, sėjos bei pasėlių apsaugos srityse“, – pasirinkimą motyvavo pašnekovas.
Ūkyje taip pat naudojamas didelio darbinio pločio „Laumetrio“ dirvos lygintuvas LLK, kurio priekinėje dalyje įstrižai pritvirtinti plūgo kaltai
Mažųjų Šelvių kaime darbymečio laukia ir Simba Cultipress noraginis kultivatorius su tankinimo volu. Neretai ūkininkai jį tituluoja nepamainomu žemės ūkio padargu dirvos paviršiui supurenti. Be to, kultivatorius išlygina nedidelius dirvos nelygumus, padeda įterpti mineralines trąšas bei pakrikai pasėtas sėklas, naikina piktžoles, suardo dirvos plutą.
.jpg)
Darbymečio laukia ir Simba Cultipress noraginis kultivatorius su tankinimo volu
John Deere ir Horsch gaminių asortimentą ūkyje papildo ir sėjamosios. Nors 4,0 m darbinio pločio Horsch Focus 4 TD juostinė sėjamoji skirta visų grūdinių kultūrų sėjai į specialiai tam neruoštą dirvą, ja Mačiuliai dažniausiai sėja rapsus ir pupas.
Purškimui naudojamas savaeigis Horch Leeb lauko purkštuvas, pasižymintis dideliu darbiniu greičiu ir neprarandantis purškimo tikslumo. Tai pasiekti leidžia labai gerai sukonstruota purškimo sijos pakaba su puikiu švytavimų slopinimu.
Mačiuliai jau 12 metų net mažiausiems sklypeliams atlieka dirvožemio tyrimus ir tręšia kintama norma. Neseniai teko atnaujinti mineralinių trąšų barstomąją. „Amazone iškeitėme į pakabinamą 4 000 l talpos Bredal F4 4000 su azoto jutikliu. Tačiau pernai vienanarių trąšų buvo neįmanoma gauti, arba jos buvo siūlomos nerealia kaina, todėl šiek tiek paklydome su tręšimo normomis“, – prisipažino pašnekovas.
Vienas naujausių pirkinių – pakabinama mineralinių trąšų barstomoji Bredal F4 4000 su azoto jutikliu
Renkasi egzotiškas šalis
Per daugelį metų Mačiulių šeimoje susiklostė tradicija, kad kelios savaitės sausį arba vasarį bei prieš javapjūtę skiriamos poilsiui. Tuomet Vincas su žmona Janina bei draugų kompanija leidžiasi į tolimas ir egzotiškas šalis.
Į Keniją prieš bene septynerius metus Vincas ir Janina skrido su broliu Evaldu ir jo žmona Lina, ūkininkaujančiais kaimynais Kazimieru ir Rita Venckais, Valdu ir Laima Melnykais bei žinomu Lietuvos žurnalistu, rašytoju, laidų vedėju, keliautoju ir gidu Algimantu Čekuoliu.
Kelionė buvo išties buvo kupina įspūdžių, naujų patirčių ir nuotykių. Vienas tokių – pilvų mūšis su vietiniais, kurį A. Čekuolis vaizdžiai aprašė knygoje. „Joje net brolio Evaldo nuotrauka yra“, – prisiminęs šypsojosi Vincas.
Ūkininkas nėra skaičiavęs, kiek pasaulio šalių jau aplankė, per metus paprastai išvažiuoja į dvi keliones. Pavyzdžiui, šiemet sausį viešėjo Zanzibare (Tanzanija), o prieš javapjūtę jėgų sukaupti skris prie jūros.
„Visos kelionės yra geros, bet didžiausią įspūdį paliko Peru (Pietų Amerika), ypač – Maču Pikču. Kad ir kaip patiktų, į tas pačias šalis nebegrįžtame, išskyrus Turkiją ir Ispaniją“, – patikslino Vincas.
Vilma Kasperavičienė, PROFI LIETUVA 2024/1
