Menu




Dirmeikiai techniką perka tik išbandę ją ūkyje

Reportažas 07.05.2021   

image for article


Konkurso „Metų ūkis 2020” nugalėtojas Kauno rajone Arūnas Dirmeikis iš Juragių kaimo dirba beveik 1 tūkst. hektarų. Trisdešimt metų ūkininkaujantis agronomas neslėpė: praėjusiais metais jam pavyko gauti itin aukštą visų augalų derlių. Šoktelėjusios ūkio pajamos leido pasvarstyti apie naujus pirkinius – A. Dirmeikis ketina įsigyti traktorių ir sėjamąją. Jis pabrėžė: nauja technika perkama tik išbandžius ją ūkyje. 

Ūkyje šiuo metu naudojami du sėjos komplektai: vidutinės galios John Deere 6195R (143 kW/195 AG) ir John Deere 6190R (140 kW/190 AG) agreguojami su Väderstad Rapid 400C sėjamosiomis 

„Rudenį žieminius augalus pasėjome tame pačiame lauke, tokiomis pačiomis sąlygomis, naudodami vienodą sėklos normą, bet skirtingų prekės ženklų sėjamosiomis. Augalai taip pat prižiūrimi ir vienodai tręšiami. Lauksime galutinių rezultatų, kol kas dar sunku vertinti, todėl naujos sėjamosios pirkimą atidėjome iki rudens“, – sakė ūkininkas. Aišku viena, jos plotis bus ne mažesnis kaip 6 ar 8 metrai.

Kartu su sėjamąja turėtų atriedėti ir naujas, ne mažiau kaip 400 AG traktorius, nes šiuo metu ūkyje galingiausia traukos mašina tik 250 AG. Permainų ūkyje būta ir pernai. Technikos parkas 2020 m. atnaujintas Claas Axion 850 (vardinė galia 184 kW/250 AG) traktoriumi, kurio pagrindinė užduotis – žemės dirbimas tiek diskiniu, tiek ir noraginiu skutikliais. Nors traktorius į ūkį atvyko tik rugpjūčio mėnesį, tačiau praėjusį sezoną jau spėjo „įsukti“ beveik 800 mval. Pernai Dirmeikiai pastatė ir papildomą 1,5 tūkst. tonų bokštą, todėl dabar gali saugoti net 5 tūkst. tonų bei laukti geresnių kainų.

Pernai rugpjūtį ūkį pasiekęs kompaktinis vidutinės galios Claas Axion 850 (184 kW/250 AG) traktorius per praėjusį sezoną jau spėjo „įsukti“ beveik 800 mval.

„Visi komponentai yra svarbūs, nieko negali nustumti į antrą planą. Vis dėlto, svarbiausia išlieka žemė, be jos ūkininkas – niekas. Tuomet prioritetų eilėje rikiuojasi technika – jei neturėsi jos, negalėsi dirbti žemės. Technika turi būti prižiūrima ir saugoma, jos negali numesti po atviru dangumi ir leisti pusei milijono eurų rūdyti. Labai svarbus derliaus valymas, džiovinimas, saugojimas ir paruošimas parduoti“, – samprotavo konkurso „Metų ūkis 2020” nugalėtojas Kauno rajone.

Pradžia panaši į šimtus kitų

Nepriklausomybės pradžioje pradėjusio ūkininkauti A. Dirmeikio istorija panaši į šimtus kitų: pradinis žemės plotas buvo 7 ha, o technika – primityvi: 1978 m. pagamintas MTZ-80 „Belarus“ markės traktorius, baltarusiška sėjamoji, trivagis plūgas ir ne pirmos jaunystės SK–5 „Niva“ kombainas“. „Tuo laiku turima technika atrodė puiki“, – šypsojosi pašnekovas.

Už metų, 1992 aisias, dirbamos žemės plotas padidėjo 27 ha. Tačiau žmonos Daivos tėvams priklausantis sklypas buvo už beveik 80 km, Vilkaviškio rajone, Klausučių kaime. Pasak Arūno, iš pradžių veikė nostalgija savai žemei, bet pavažinėję dvejus metus suprato, kad toks atstumas – nedraugas, todėl žemę išnuomojo. 

Pakaunės ūkininkai plėtėsi kasmet vis padidindami dirbamos žemės plotą, kurią dirbo su turima sena technika. Ir tik 2004 metais įvyko lūžis atnaujinant parką. „Nors jau buvo pavyzdžių, pačiam save teko ilgai įkalbinėti, kol ryžausi sudalyvauti SAPARD programoje. Buvo nedrąsu, neturėjome tiek savų lėšų, reikėjo ir banko paskolos, kad gautume tą paramą“, – prisiminė žemdirbys.

Pasiryžimo rezultatas: pirmasis ūkyje vakarietiškas Valtra T160 (116 kW/158 AG) traktorius, 4,0 m darbinio pločio sėjamoji Väderstad Rapid 400, „Laumetrio“ gamybos sunkiųjų dirvų kultivatorius. Nors pirmasis vakarietiškas traktorius jau išdirbęs daugiau kaip 10 tūkst. mval., tačiau jis puikiai tarnauja skleidžiant trąšas, ariant ir transportuojant grūdus. 

 2004 m. įsigytas pirmasis vakarietiškas traktorius Valtra – vidutinės galios T160 (116 kW/158 AG) modelis – iki šiol yra puikus pagalbininkas

„Pakeitėme tik sėjamąją, o kitą techniką esame išsaugoję iki šiol. Ji leido pagerinti žemės dirbimo kultūrą ir sąlygas ūkio darbuotojams. Praėjus septyniolikai metų, galime pasakyti, kad šia investicija nenusivylėme, kad pasirinkimas buvo išties geras: technika ilgaamžė, vis dar nėra atgyvena ir rimtų gedimų nepasitaikė“, – patikino pašnekovas.

Technikos parko favoritai 

„Mūsų technikos kiemas spalvingas, mėgstame patys išbandyti tiek mašinas, tiek žemės dirbimo technologiją ir renkamės tik patikrintus bei pasiteisinusius dalykus. Kalbant apie prekės ženklą, kombainų kategorijoje favorito vardą pelnė Claas Lexion. Esame labai patenkinti šiomis derliaus dorojimo mašinomis, per 17 metų nepasitaikė, kad jie būtų išėję iš rikiuotės. Kitas labai svarbus momentas – gana geras technikos servisas. Kai pasitaikė keletas nerimtų gedimų, meistrai operatyviai atvyko ir kvalifikuotai išsprendė problemas“, – tvirtino ūkininkas.

Arūnui Dirmeikiui kombaino etalonas yra Claas, todėl javapjūtės metu laukuose dirba 3 šios markės kombainai. Naujausias jų – visais 4 ratais varomas Claas Lexion 770, pasižymintis savo našumu tiek idealiomis, tiek nepalankiomis kūlimui sąlygomis

Iš turimų traktorių A. Dirmeikis labai patenkintas John Deere mašinomis, jos ir dominuoja ūkyje. „Šiuo metu domimės galingesniais traktoriais, bet žaliai geltonos technikos mūsų kieme greičiausiai nepadaugės. Naujos šio prekės ženklo technikos kaina gerokai kandžiojasi, todėl dairomės ir į konkurentus“, – atviravo pašnekovas.

Augalų priežiūroje ūkininkas išskyrė Amazone techniką. Ūkyje naudojama šio prekės ženklo trąšų barstomoji ir prikabinamas lauko purkštuvas.

Labiausiai ūkyje atsipirkęs agregatas – prikabinamas Amazone UX 4200 Super (4 200 l) purkštuvas. Nors juo jau nupurkšta apie 30 tūkst. ha, rimtesnių gedimų nepasitaikė, buvo keičiamos tik dylančios detalės 

Metams bėgant, Dirmeikių technikos parkas vis keitėsi, žemės darbai atliekami su našia ir patikima vakarietiška technika. Javapjūtės metu laukuose darbuojasi 3 Claas Lexion kombainai, iš kurių vienas hibridinis, turintis visus varančiuosius ratus. Jis, ūkio šeimininko nuomone, už klasikinį, klavišinius kratiklius turintį kombainą pranašesnis visais atžvilgiais. Traktorių parką sudaro jau minėtasis Valtra, keturi nuo 180 iki 200 AG John Deere traktoriai ir vienas Claas Axion 850. Lengvesniems darbams naudojami du 130 AG New Holland traktoriai, o pagalbiniams darbams tebenaudojami trys MTZ–952 „Belarus“ traktoriai su priekiniais krautuvais.

Ūkyje nemažai „Laumetrio“ gamybos technikos. Kieme, be dviejų sunkių dirvų kultivatorių, rikiuojasi net 8 puspriekabės, kurios be priekaištų tarnauja ne tik grūdams transportuoti iš laukų, bet ir trąšoms pristatyti pasėlių tręšimo metu

Kartų sinergija

Per ūkininkavimo trisdešimtmetį ūkyje keitėsi ne tik dirbamos žemės plotas ir technika. Prieš kelerius metus ūkininkauti pradėjo ir du Dirmeikių sūnūs: Tomas ir Vytenis. Tik Tautvydas pasirinko kitą sritį – informacines technologijas.

Į ūkininkavimą pasinėrė ir du Arūno sūnūs - Vytenis (viršuje dešinėje) ir Tomas (apačioje)

Tomas javapjūtės ir sėjos metu sėda už technikos vairo

„Nuo mažų dienų žinojau, kad liksiu ūkyje. Pirmoje ar antroje klasėje rašėme rašinėlį apie tai, kuo norime būti užaugę. Kai 12 klasėje pradinių klasių mokytoja atidavė tą sąsiuvinį, perskaičiau, kad noriu būti agronomas kaip tėtis. Taip jau susiklostė, kad negaliu gyventi be laukų, smagu matyti, kaip auga augalai, mano manymu, tėtis sukūrė puikų ūkį, mums gera kartu visiems dirbti ir jį toliau puoselėti“, – patikino Tomas.

Žemės ūkis niekada nebuvo svetimas ir jaunesniajam broliui, nuo pat mažų dienų su šeima dirbusiam laukuose. „Prisimenu, kai įsigijome pirmąjį  užsienietišką Valtra traktorių. Man buvo dvylika metų, tėtis išleido į laukus vieną kultivuoti, tik perspėjo: „atsargiai, neišversk stulpų“. Nors baigiau ne žemės ūkio srities mokslus, nusprendžiau grįžti į ūkį, nes matau, kad jis jau kitoks, nei buvo prieš 30 ar 20 metų, reikalauja daugiau novatoriškų idėjų“, – pastebėjo Vytenis.

Tėtis pripažįsta, kad be sūnų žinių, jų postūmio, būtų sunku taip sparčiai žengti į priekį. „Mano ramybė ir patirtis, o jų pažangios idėjos padeda tobulinti ir plėtoti ūkį“, – patikino pašnekovas. Nors sūnūs turi savo ūkius, dirbama bendrai. „Esame it šeimos kooperatyvas“, – paaiškino A. Dirmeikis. Be šeimos narių, ūkyje dirba ir 12 samdomų darbuotojų, vasarą jų skaičius išauga. 

Tėčiui tenka bendras organizacinis darbas, Vyteniui patinka tvarkyti dokumentus, rengti projektus, o Tomo „arkliukas“ – augalai ir technika, bet ir Vytenis mielai sėda prie traktoriaus ar kombaino vairo. Tomui, tėčio žodžiais, vasaros diena būna labai liūdna, jei neapvažiuoja ir neapžiūri laukų, neįvertina, kiek kas pakito. 

Kurio iš Dirmeikių „vyrų tarybos“ žodis būna svariausias renkantis naują techniką? „Tariamės ir paisome vieni kitų argumentų. Sūnūs labai daug informacijos gauna bendraudami su kitais ūkininkais, socialiniuose tinkluose. Kol neprieiname vienos nuomonės, naujo sprendimo nepriimamame. Sūnūs dar gerbia mane, todėl lemiamas žodis vis dar priklauso man. Bet aš visada įsiklausau, argumentams neprieštarauju“, – patikino ūkio šeimininkas.

Be jau minėtos sėjamosios ir traktoriaus, Dirmeikiai planuoja ir kitus pirkinius. „Norisi galingesnių žemės ūkio mašinų, didesnio darbinio pločio padargų, kad darbus būtų galima atlikti efektyviau ir greičiau, su mažesnėmis sąnaudomis. Kombainus galvojame keisti į hibridines derliaus dorojimo mašinas. Gerai, kai pastarieji dveji metai žemdirbiams buvo palankūs. Lietuvoje rugpjūtį vidutiniškai būna 10 nelietingų dienų, tai reiškia, kad per jas mes ir privalome surinkti derlių. Dirbant 1 tūkst. ha reikia dėti neįtikėtinai daug pastangų ir turėti išties galingus bei našius kombainus“, – teigė A. Dirmeikis.

Ir čia pat patikslino: per vienerius metus tokių pokyčių pasiekti neįmanoma. „Vien savomis lėšomis technikos revoliuciją įvykdyti sunku, o paramos nenusimato, įklimpti į skolas bankams taip pat nesinori. Naujas kombainas kainuoja 400–500 tūkst. eurų, traktorius 200–250 tūkst. eurų, o senų pirkti neapsimoka, nes, tarkime, 10 metų kombaino niekas nedraudžia. Be draudimo dingsta patikimumas, ramybė. Net ir prie geriausių sąlygų, gavus pernykščio lygio derlių, didesnio žingsnio per metus nepadarysi: arba traktorius ir sėjamoji arba kombainas“, – argumentavo pašnekovas.

Vienas iš dviejų naudojamų purkštuvų – savaeigis Challenger Rogator 645D, turintis 5 000 l talpos purškiamojo skysčio rezervuarą. Bepakopiškai nuo 0,80 iki 1,20 m keičiama prošvaisa buvo viena pagrindinių priežasčių renkantis šį pirkinį. Iš rudens ir pavasarį, kai augalai dar maži ar auga kalvotose vietovėse, žema prošvaisa leidžia maksimaliai greitai atlikti purškimus, o augalams paaugus, padidinta prošvaisa išsaugo derlingumo potencialą net ir technologinėse vėžėse

Drąsa eksperimentuoti sąlygoja puikų derlių 

Žemių derlingumas Juragių kaime labai įvairus. Kai rengė melioracijos projektą, A. Dirmeikis suskaičiavo, kad vidutinis žemės našumo balas yra 42. „Tai nėra aukštas balas. Tačiau supratau, kad ne viską jis nulemia, jei tik turima žemė nėra pustomas smėlis. Kalkinant dirvas, parenkant tinkamas technologijas, taikant augalų apsaugą, darbus atliekant laiku ir su gera technika, įmanoma pasiekti aukštų rezultatų“, – patikino agronomas. 

Kasmet kalciui ir rūgštingumui (pH) dirvožemyje atstatyti paskleidžiama per 1 tūkst. tonų trupintos klinties ar kalkių purvo iš cukraus fabriko. Šis darbas dažniausiai atliekamas rudenį, prieš žiemkenčių sėją. Paskleistos kalkės įterpiamos Köckerling skutikliu

Ūkininkai daug eksperimentuoja, bandymus daro tame pačiame lauke: per vidurį lauko pasėja 20–30 ha kitokiu būdu – taip lengviau palyginti. „Kasmet rapsams vis bandome atrasti tinkamiausią sėjos būdą, lig šiol išbandėme tiesioginę, juostinę, bei sėją į minimaliai įdirbtą dirvą. 2020 m. rudenį, po beveik dešimties metų pertraukos, rapso sėjai dalį plotų vėl ruošėme Sumo Trio giluminiu skutikliu su dvejomis eilėmis diskų“, – patirtimi dalijosi žemdirbys. Paprastai, rapsams didžioji dalis plotų ruošiama 5 korpusų pakabinamu apverčiamuoju Kverneland plūgu, 14 valandų laikotarpyje laukas įdirbamas „Laumetrio“ sunkių dirvų kultivatoriumi su masyviu žvaigždiniu volu ir pasėjamas. Taip sutaupoma drėgmė ir užtikrinamas tolygus rapsų sudygimas.

Ūkininko nuomone,  arimo kol kas derlingumu neaplenkė joks kitas žemės dirbimo būdas. „Kasmet ariame apie 40 % naudmenų. Aišku, nesakome, kad viską išbandėme ir ištyrinėjome. Žinoma, po rapsų, po ankštinių augalų arimas nereikalingas – gal ir gautume truputį didesnį derlių, bet jis nebūtų tiek didesnis, kad padengtų papildomas sąnaudas“, – samprotavo pašnekovas.

Drąsa eksperimentuoti sąlygoja puikų derlių, o šis savo ruožtu padrąsina naujiems bandymams. „Šiuo metu derlingumas išaugo, jei kažkada džiaugdavomės 5 tonomis iš hektaro, šiandien tai reikštų bankrotą. Turint tokią techniką, įvertinant išaugusias trąšų, sėklų ir kitas kainas, atlyginimus darbuotojams – 6 tonos iš hektaro yra tik derliaus savikaina. 2020 metai buvo dėkingi, Dievas padėjo užauginti palyginti gerą derlių, nors dalyje plotų augalai buvo išgulę. Tačiau sausi orai leido sėkmingai surinkti derlių ir vasaros nerimas tapo rudenio džiugesiu. Suskaičiavus paaiškėjo, kad hektaras rapsų subrandino 4 t, pupų hektaras atseikėjo 6,5 t, miežių hektaras – 8 t grūdų, o kviečių vidurkis buvo beveik 9 tonos“, – skaičius vardijo A. Dirmeikis.

 



Jums turėtų būti įdomu


Reportažas

Almantas Pališkis: kiekvienas padargas ar žemės ūkio mašina turi savo istoriją

Uždaroji bendrovė Barzdų agroservisas yra trišakis ūkis. Kai...

Reportažas

Viename ūkyje – beveik 1 000 Steyr arklio galių

Mažeikių r. Obeliškiuose įsikūrusio Nordic Agra ūkio technik...

Reportažas

Pirmasis keturių vikšrų John Deere 8RX – į ekologinį šeimos ūkį

Praėjusį spalį Lietuvoje pristatytas kompanijos John Deere g...