Miško kirtimo ekspertais prisistatantys „Medverus“ šioje veikloje sukasi nuo 1999 m. Rinkdamasi techniką, bendrovė jau kuris laikas ištikima žalios ir geltonos spalvos duetui – John Deere miško mašinoms.
.jpg)
„Medverus“ direktorius V. Berūkštis didžiuojasi: skirtingai negu kiti tokios paslaugos teikėjai, visus miško kirtimo darbus bendrovė atlieka nuosava technika
Panašumų mažiau nei savitumų
Greičiausiai šalyje rastume ne vieną įmonę, miškuose besidarbuojančią daugiau kaip 20 metų. Aptiktume gausybę pavyzdžių, kai nesiblaškoma nuo vieno prekės ženklo prie kito. Būdama panaši į kitas bendroves, „Medverus“ turi įdomių savitumų.
Nors ji registruota Vilniuje, net neįtartum, kad šioje vietoje glaudžiasi tikri miško kirtimo ekspertai. „Esame Lietuvos įmonė, nes dirbame visoje šalyje“, – šypsojosi UAB „Medverus“ direktorius Valdas Berūkštis.
Direktorius pabrėžė: jo vadovaujama įmonė, skirtingai negu kiti tokios paslaugos teikėjai, visus miško kirtimo darbus atlieka savo nuosava technika. „Darbus atliekame ne rankiniu būdu, o miško apdirbimo mašinomis: greitai, organizuotai ir bet kuriuo metų laikotarpiu, nesugadinant miške iškertamos medienos“, – patikino verslininkas. Ir iš karto pridūrė: „Medverus“ neturi garažo technikai laikyti ir dirbtuvių jai remontuoti.
Įmonės raida – šalies ekonomikos atspindys
„Pagal išsilavinimą esu inžinierius, o prieš dvidešimt metų tapau savamoksliu miškininku. Baigęs tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas), 1999 m. įsigijau miško ir pradėjau verslą. Pradžioje be technikos, ją samdžiau. Šiame versle reikia ir apie techniką, ir apie miškus išmanyti, bet viską duoda praktika“, – įsitikinęs V. Berūkštis.
Jo žodžiais, kol darbo jėga nebuvo brangi, labiau apsimokėjo kirsti rankomis. „Anuomet, mūsų akimis, kirtimo mašinos buvo labai brangios. Apie 2010 metus situacija pasikeitė: darbo jėga pabrango, dauguma žmonių perėjo į statybų sektorių. 2014–2016 m. nemažai miško darbų įmonių bankrutavo, mums padidėjo darbų apimtys, tai leido, o kartu ir reikalavo, atnaujinti techniką“, – įmonės raidos etapus vardijo jos vadovas.
Žmonių skaičius nuolat mažėjo, dabar įmonėje dirba 15 darbuotojų. „Čia kaip gamykloje. Jei ji nepažangi – dirba daug žmonių, o automatizuotoje – mažiau“, – taiklų palyginimą pateikė pašnekovas. Viena kirtimo mašina, pasak „Medverus“ direktoriaus, atstoja 50 žmonių darbą. Medkirtę dabar aptarnauja 4 žmonės: du operatoriai ir du pjūklininkai.
Nūdienos situacija neramina: dabar svarbiausiu tapo nebe darbo užmokesčio dydis. „Gali siūlyti įspūdingą atlyginimą, tačiau darbuotojų tiesiog nėra“, – konstatavo V. Berūkštis.
Mašinos keitėsi keičiantis technologijai
„Medverus“ technikos bazę sudaro trys medkirtės ir trys medvežės, visos jos – „John Deere“ prekės ženklo. „1999–2000 m. dirbome su čekiška technika LKC81, ji jau kuris laikas negaminama. Anuomet buvo populiaru medieną išvežti ne pakrautą į priekabą, o ištraukti. Tuo metu LKC81 buvo pažangiausia, turėjo dvi specialias gerves. Tačiau ištraukimo technologija paseno, ji gadino miško paklotę, be to, buvo sudėtinga nukirstą medieną sandėliuoti. Perėmėme skandinavišką patirtį, pradėjome daryti valksmas“, – įmonės veiklos pradžią prisiminė pašnekovas.
Keičiantis technologijai, „Medverus“ perėjo prie „Timberjack“ prekės ženklo (2000 m. pabaigoje šią kompaniją iš „Metso grupės įsigijo „John Deere“) medvežių, o medžius tuomet dar kirto pjūklininkai. 2008 m. įmonė įsigijo pirmą Timberjack medkirtę. Didindama miško darbams skirtų mašinų parką, bendrovė gamintojo taip pat nekeitė.
„Turėjome detalių atsargą. Be to, daug paprasčiau dirbti su vienu gamintoju nei su keliais, jei prireikia techniką remontuoti, lengvesnė vadyba. Manau, kad neprašovėme. Mus tenkina šio gamintojo mašinų kokybės ir kainos santykis“, – sakė V. Berūkštis.
Be to, pasak įmonės vadovo, operatoriai pripranta prie vieno modelio: kabinos, valdymo ir kitų funkcijų. „Pavyzdžiui, prieš trejus metus pirkau naują medkirtę. Operatorius, dirbęs su sena, net nenorėjo kito modelio. Kadangi jis puikus darbuotojas, man buvo svarbi jo nuomonė, nes naują modelį perprasti reikia laiko, o jo švaistyti negalime“, – teigė pašnekovas.
Svarbiausia – darbuotojai
„Medverus“ direktorius pabrėžė, kad darbuotojus jis vertina labiau nei techniką. „Juk jie įmonei uždirba pinigus, o technika tėra pagalbinis įrankis. Tas, kuris nevertina darbuotojų, nevertina įmonės. Kas kitas gali geriau įvertinti techniką, jei ne darbuotojas, kuris su ja dirba? Negi aš, direktorius, galiu pasakyti, kuri mašina geresnė? Aš apie ją tiek neišmanau. Žinau detales, veikimo principą, bet sėdęs, tarkime, į medkirtę, nemokėčiau su ja dirbti. Lygiai taip pat, jei į direktoriaus kėdę atsisėstų operatorius, irgi ne kažką išmanytų“, – šypsojosi verslininkas.
Pabandžiau provokuoti pašnekovą: jei labai gerą darbuotoją pasodinsime į prastą mašiną, ar bus geras rezultatas? „Bus geresnis rezultatas, nei geroje technikoje blogas operatorius, – nepasidavė. – Taip sakau iš patirties. Turbūt 2014 m., prieš pat Krymo aneksiją, važinėjau į Rusiją. Pinigų jie lyg ir turėjo, miškų plotai – didžiuliai, buvo daug brandžių džiūstančių miškų, kuriuos jau seniai reikėjo iškirsti. Didžiausia problema miškininkystės srityje Rusijoje buvo ne technikos įsigijimas, o žmogiškieji faktoriai. Jie neturėjo žmonių, kurie sugebėtų dirbti tokia technika. Buvau nusivežęs net savo darbuotojus, tačiau jie nesutiko dirbti su metų senumo technika, patikino, kad 20 metų senumo mūsiškė yra žymiai geresnė, nei jų nauja, bet neprižiūrėta ir iš esmės sugadinta technika“.
Pasak V. Berūkščio, miško mašina – tai ne lengvasis automobilis, kuris negenda, nors vairuotojas ir prastas. Miško techniką reikia prižiūrėti kiekvieną dieną, jei to nedarai visus metus, remontuoti neverta, gali iš karto išmesti į metalo laužą.
„Todėl pirmiausia žiūriu, kad įmonėje dirbtų profesionalūs darbuotojai ir prižiūrėtų patikėtas mašinas, antroje vietoje – pati technika, o trečioje – valdymas. Jis „Medverus“ vakarietišku principu eina iš apačios į viršų“, – patikino direktorius.
Dirbtinių pokyčių nėra
V. Berūkštis neslėpė: kolegos dažnai stebisi, kad įmonė neturi nė vieno vilkiko. „Mūsų situacija dėkinga: dažniausiai dirbame aplink Vilnių. Vilkiką mums paprasčiau išsinuomoti, savo pirkti ekonomiškai neapsimoka. Anksčiau, prieš 15-20 metų, jei turėjai vieną medkirtę ir vieną medvežę, būtinai reikėjo turėti ir nuosavą vilkiką, nes tada jų niekas nenuomodavo, o dabar situacija yra iš esmės pasikeitusi. Aišku, gal didesnis komfortas turėti savo, bet mes viską skaičiuojame ir žinome: ekonomiškiau yra nuomotis. Mes taip dirbome anksčiau, taip dirbame ir dabar. Gal ką nors ir reikėtų keisti? Tačiau mes ką nors keičiame tada, kai atsiranda problema. Jei jos nėra, dirbtinai pokyčių nedarome“, – patikino verslininkas.
Jo nuomone, neapsimoka įmonei turėti ir savo remonto dirbtuvių. „Kaimuose esančios įmonės turi įsigijusias buvusias kolūkių dirbtuves, tačiau jei dirbi toli nuo jų, klausimas, ar ne brangiau yra parsigabenti remontui techniką. Esant reikalui, ieškome arčiausiai esančių ir pas juos prašome pagalbos“, – pasakojo V. Berūkštis.
Be to, pasak įmonės vadovo, 90 % visų remonto darbų atlieka į mišką atvykstantys šia technika prekiaujančios įmonės meistrai.
Nauji ir planuojami pirkiniai
Naujausias „Medverus“ miško technikos pirkinys – pernai įsigyta antra galingiausia gamoje John Deere medvežė 1510G (164 kW/220 AG variklis, krovumas – 15 000 kg). Didžiausia šio modelio naujovė – išmanioji strėlė su elektriniais strėlės hidrocilindrų galinės padėties slopintuvais. Be to, griebtuvo padėties jutikliai optimizuoja strėlės eigą ir jos išstūmimą. „Vyresnio amžiaus operatoriams naujovės – ne prie širdies, tačiau trisdešimtmetis operatorius, kuriam patikėjome šią mašiną, ja labai patenkintas“, – patikino pašnekovas.
Naujausias „Medverus“ miško technikos pirkinys – pernai įsigyta antra galingiausia gamoje John Deere medvežė 1510G (164 kW/220 AG variklis, krovumas – 15 000 kg). Šioje mašinoje įrengta išmanioji strėlė IBC (angl. „Intelligent Boom Control“) su elektriniais strėlės hidrocilindrų galinės padėties slopintuvais. Be kitų privalumų, aštuonratė John Deere 1170G medkirtė, lyginant su ankstesniu modeliu, patogesnė operatoriui: naujos konstrukcijos galinis rėmas užtikrina geresnį matomumą
Palyginti su ankstesniu modeliu, medvežėje John Deere 1510G nauji varantieji tiltai, patobulinti siurbliai ir valdymo programos, daugiau filtrų. 1510G medvežės 6 cl./6,8 l darbo tūrio variklis „JDPS PowerTech Plus 6068“ ne tik 5 % galingesnis už naudotą anksčiau, tačiau tuo pat metu už jį ekologiškai švaresnis, atitinkantis „Etapo V/Tier 4f“ taršos reikalavimus. „Telematikos priemonių pagalba aš galiu matyti, kada, kaip ir kur dirba medvežė, kokios degalų sąnaudos ir kiti svarbūs jos parametrai“, dar vieną naujos medvežės privalumą įvardijo direktorius.
Telematikos priemonės leidžia nuotoliniu būdu stebėti, kada, kaip ir kur dirba medvežė, kokios degalų sąnaudos ir kiti svarbūs jos parametrai
Gegužę „Medverus“ turėjo gauti naują medkirtę John Deere 1170G (155 kW/208 AG variklis, traukos jėga (klasė) – 150 kN), bet dabar pristatymo terminas nusikėlė į rugpjūtį. Nauja mašina taip pat turi 7 % galingesnį variklį, didesnio našumo hidraulinės sistemos siurblį, sumontuota pasirenkama išmanioji strėlės valdymo sistema. Palyginti su ankstesniu modeliu, naujoje medkirtėje geresnės ir operatoriaus darbo sąlygos: naujos konstrukcijos galinis rėmas užtikrina geresnį matomumą.
„Prieš trejus metus įsigijome galingesnę medkirtę John Deere 1270G (200 kW/268 AG; 180 kN). Ši medkirtė turi patogiai valdomą CH7 strėlę, tvirtą ir patikimą daugiaoperacinę medžių kirtimo galvutę. Dabar mums reikia mažesnės medkirtės, einamiesiems retinimams. Smulkiems miškams kirsti 1270G per daug neekonomiška degalų sąnaudų prasme. Žvalgomės į pradinę John Deere medkirtę 1070G (136 kW/182 AG; 130 kN), kuri yra nedidelė, manevringa ir naši, tai pat turi mažesnę kirtimo galvutę, todėl mažiau pažeidžia medžius, kai kirtimas neplynas“, – pastebėjimais ir planais dalijosi V. Berūkštis.
Prognozė – technikos gamintojų naudai
V. Berūkščio nuomone, ateityje vis daugiau miško darbų atliks technika. „Anksčiau miško kirtėjų buvo labai daug, dabar jų nebeliko. Norime ar nenorime, miško mašinų Lietuvoje daugės, nes trūksta žmonių. Ateityje viskas bus atliekama mašinomis, rankų darbo praktiškai nebeliks. Bet aš čia nematau tragedijos“, – patikino pašnekovas.
Kadangi mėgsta pasidairyti svetur, susipažinti su naujovėmis, verslininkas pastebi, kad miško technika ir darbas miške labai stipriai keičiasi. „Estijoje, Suomijoje, Švedijoje kirtimai atliekami labai šiuolaikiškai, technologiškai, viskas automatizuota. Kertamo ploto niekas gyvai neaprodo, netgi nėra biržių atrėžimo – koordinates, kur dirbti miške, nustato GPS, bet ji daro 3–5 m paklaidą. Skandinavijos šalyse teisinė bazė sutvarkyta taip, kad niekas problemos nekelia dėl 10 metrų neatitikimo. Šiuolaikinės technologijos leidžia žymiai greičiau atlikti darbus, bet Lietuvoje labai griežtai žiūrima, net jei 10 cm peržengsi nustatytas ribas. Pagal mūsų teisės aktus, už vieną medį mokėsi beveik 200 eurų baudą. Mes labai stipriai atsiliekame nuo estų, netgi nuo kaimynų latvių“, – tvirtino verslininkas.
