Kėdainių r. Daukšių kaime ūkininkaujančių Dambrauskų ūkis iš kitų išsiskiria ne tik savo specializacija. Kėdainiškiai augina bulves jau 30 metų ir vieni pirmųjų šalyje pradeda bulviasodį. Šiemet ankstyvąsias bulves Dambrauskai pradėjo sodinti jau kovo 14 d., kai dar kai kur laukuose bolavo sniegas. Šis tėvo ir sūnaus valdomas ūkis išskirtinis dar ir dėl to, kad yra vienintelis, kuriame traktorių parką sudaro tiek daug vieno prekės ženklo mašinų – įvairaus galingumo Suomijos kompanijos „Valtra“ modelių.
Saulius Dambrauskas ūkininkauja jau 30 metų, jo pėdomis seka ir sūnus Povilas, ir duktė Eglė
Tiesa, kartą pabandėme nusipirkti kito gamintojo traktorių, kuris dar tebedirba, tačiau ar nepataikėme išsirinkti tinkamą modelį, ar koks gamyklinis brokas, bet su tuo traktoriumi mums tikrai nepasisekė“, – patikslina ūkio įkūrėjas Saulius Dambrauskas, pridurdamas, kad beveik visi nuo 1999 m. įsigyti 18 Valtra traktorių tebedirba ūkyje. „Vieną modelį pardaviau buvusiam ūkio darbuotojui, kuris pradėjo pats ūkininkauti, dar vienas traktorius talkininkauja dukters įkurtame ūkyje Vilniaus r.“, – sako ūkio šeimininkas, o į klausimą, kodėl „kolekcionuoja“ Valtra traktorius jis atsako be didelių išvedžiojimų ir įvardija pagrindinius suomiškų traktorių privalumus: ekonomiškumas, geras kainos ir kokybės santykis bei paprasta konstrukcija ir lengvai suprantamas valdymas. „Na bet... paskutinę Valtra traktorių porą, kurią įsigijo sūnus aš jau nesiryžčiau vairuoti“, – prisipažindamas juokiasi Saulius.
Ūkio senbuviai – prieš daugiau kaip du dešimtmečius Lietuvoje buvę populiarūs vidutinės galios klasės Mega serijos Valtra Valmet modeliai 8150 (didžiausia variklio galia pagal DIN 70200 standartą – 92 kW/125 AG; nuotrauka viršuje) ir 8550 (118 kW/160 AG; nuotrauka apačioje)
Du paskutinieji Povilo Dambrausko įsigyti penktos kartos Valtra T serijos modeliai T175 (didžiausia variklio galia pagal ISO TR14396 standartą – 129 kW/175 AG) ir T215 (158 kW/215 AG) bus naudojami purškimo ir tręšimo darbams
Jo teigimu, nuo pat pirmojo įsigyto Valtra Valmet modelio viskas suomiškose mašinose jam tiko ir patiko. Be to, svarbu ir tai, kad visi ūkio operatoriai moka jais dirbti, nereikia valdymui perprasti gaišti laiko, tad kam eksperimentuoti su kito gamintojo technika.
Ar taip sutapo, ar modernus vakarietiškas traktorius lėmė, bet su pirmuoju Valtra Valmet 8150, kurį Saulius pirko su baime ir už gamintojo suteiktą paskolą, Dambrauskų ūkis pradėjo augti kaip ant mielių. Labai toli nuo to, ką jau mokėjo daryti, Saulius nenutolo ir kasmet vis labiau tobulino bulvių auginimo ir laikymo technologijas, pirko naujus Valtra, statė modernius bulvių sandėlius.
60 arų ir du arkliai
Šiemet Saulius skaičiuoja 30-ties ūkininkavimo metų stažą, iš kurių 22 metai, anot jo, rimto, profesionalaus bulvių auginimo metai. Specializuotą bulvininkystės ūkį Saulius pradėjo plėtoti nuo 60 arų, kuriuos gavo kaip žuvininkystės ūkio darbuotojas. „Pagal specialybę buvau ichtiologas ir dirbau žuvininkystės ūkyje. Tame plotelyje, kurį gavau, pradėjau auginti ankstyvąsias bulves. Derlių parduodavau Rygoje, Panevėžyje, Vilniuje, ir per sezoną uždirbdavau tiek, kiek ūkyje per visus metus“, – prisimena Saulius.
Atsiradus galimybei steigti nuosavus ūkius S. Dambrauskas pagalvojo, kad padvigubinus bulvių plotą iki kokių 2,0 ha, pajamų būtų dvigubai daugiau, tad ir valdiško darbo būtų galima atsisakyti. Kaip tarė, taip ir padarė. „Vagas darydavome su arkliais, daigintas bulves jose išmėtydavome rankomis, užversdavome su akėčiomis. Dirbome dviese – aš ir vienas pagalbininkas, – pasakoja ūkininkas. – Kaip ūkininkavome tada ir dabar, tiesiog nesulyginama. Atrodo, kad laikmečius skiria kosminiai šviesmečiai“.
Maždaug 2000-aisiais Saulius pasirašė pirmąją sutartį su bulvių traškučius gaminančia įmone. Sandoris ūkininkui buvo išties palankus ne tik dėl sutartos kainos, bet ir dėl to, kad įmonė bulvių derlių tuoj po bulviakasio išsiveždavo. „Tada dar neturėjome bulvių laikymo sandėlių, todėl tokia sutartis suteikė garantijų, kad dalis derliaus bus supirkta ir išgabenta“, – bendradarbiavimo su bulvių perdirbimo įmone naudą pabrėžia S. Dambrauskas. Tais pačiais metais įsigytas ir pirmas bulvių kombainas bei senas trąšų sandėlis, kuris vėliau buvo rekonstruotas ir pritaikytas bulvėms laikyti. Pirmieji profesionalaus bulvių auginimo metai buvo labai sėkmingi: džiugino ir derliai, ir bulvių kainos.
Didesnės pajamos ir europinių fondų parama buvo didelis postūmis bulvininkystės verslą dar labiau išplėtoti, tačiau Saulius ūkį plėtė palaipsniui, mažais žingsneliais ir gerai apgalvotomis investicijomis.
Specializuotas bulvininkystės ir grūdų sėklininkystės ūkis
Tie metai buvo esminio ūkio lūžio metai, nuo kurių Saulius ir skaičiuoja profesionalios bulvininkystės pradžią. Ūkio plotas nuo 200 ha padidėjo iki daugiau kaip 1 000 ha šiandien, iš kurių bulvės užima 180 ha, 450 ha plotas skirtas žieminiams kviečiams, dar sėjama 230 ha žieminių rapsų, 110 ha pupų, 30 ha skirta svogūnams, antra tiek – cukriniams runkeliams. Šiemet Dambrauskai pirmą kartą sėja salyklinių miežių, kuriems numatyta taip pat apie 30 ha.
.jpg)
Saulius Dambrauskas (dešinėje) ūkį valdo kartu su 29 m. sūnumi Povilu (kairėje), savo ūkį įkūrusiu 2011-aisiais
„Kad bulvė galėtų sugrįžti į tą patį lauką reikia 4 metų, tad kiti žemės ūkio augalai būtini dėl sėjomainos. Didžioji dalis javų ir ankštinių auginama sėklai pagal sutartį su „Dotnuva Baltic“, pardavimui lieka apie 1 000 t kviečių. O jei skaičiuoti, kiek pajamų struktūroje sudaro daržininkystė ir augalininkystė, tai abi šakos duoda apylygę apyvartą, t. y. po 50 %“, – apie ūkio struktūrą kalba ūkio įkūrėjas, pabrėždamas, kad ūkis valdomas kartu su 29 m. sūnumi Povilu, savo ūkį įkūrusiu 2011-aisiais.
Pluoštinės kanapės, kurias Saulius pabandė auginti, nepasiteisino. Pasak ūkininko, jos ekonomiškai mažai pelningi augalai, be to, kanapių auginimas turi savų niuansų, kuriuos reikia išmanyti, nors savų niuansų turi visi augalai, ypač bulvės ir svogūnai. „Bulvių ir svogūnų auginimo technologijomis nuolat domimės ir vis kažką naujo pritaikome savo ūkyje. Jei tam tikrų mašinų nepavyksta įsigyti Lietuvoje, jas sukonstruojame ar patobuliname patys. Viena iš tokių – svogūnų sodinimo metu naudojamas traktoriaus priekyje montuojamas kapiliarų klojimo aparatas. Jo veikimo principą aiškinausi Youtube kanale. Per žemėje nutiestus kapiliarus daržoves ir laistome, ir tręšiame“, – sako S. Dambrauskas.
Kapiliarų tiesimo aparatą svogūnams laistyti Dambrauskai pasigamino patys
Ūkininkas skaičiuoja, kad svogūnus auginant su kapiliariniu laistymu, derlius sausringais metais buvo beveik dvigubai didesnis – iš įprastai laistomų plotų prikasta 25 t/ha, iš laistomų kapiliarais – 45 t/ha. Toks pat apie 20 t/ha skirtumas gautas ir palankiais svogūnų auginimo metais, atitinkamai prikasta 50 ir 70 t/ha. Sauliaus teigimu, taip laistant, vandens išgaruoja gerokai mažiau nei taikant įprastinį paviršinį laistymą: laistant paviršių ritinėmis laistymo mašinomis 15 mm norma, dirvą pasiekia 3 mm mažiau. Kita kapiliarinio laistymo nauda – mažesnis slėgio poreikis. „Tokia technologija taupo ir energijos išteklius, ir vandenį“, – tvirtina ūkininkas.
Svogūnams reikia ir daugiau specifinių mašinų, pavyzdžiui, pakėlimo aparato. Apskritai, technikos parkas Dambrauskų ūkyje gana didelis: kaip jau minėta, vien traktorių parkas artėja prie 20 vnt., o be įprastų augalininkystės ūkio mašinų, čia reikalinga ir įvairi bulvių bei svogūnų auginimo technika, tik cukriniams runkeliams mašinos yra nuomojamos.
.jpg)
Grūdiniams augalams sėti naudojama Horsch Focus 4 TD juostinė sėjamoji su lokalaus trąšų įterpimo įranga
Bulvių augintojams pasiteisino ir Merlo teleskopiniai krautuvai, kurių jungtiniame ūkyje dirba net šeši. Vienas jų – TF 42.7 TTCS (7,0 m/4,2 t) – nuotraukoje
Ankstyvųjų bulvių auginimo profesionalai
Dambrauskai bene vieninteliai Lietuvoje, kurie sugeba pirmieji ir pasodinti, ir pateikti į rinką Lietuvoje užaugintas ankstyvąsias bulves. Joms skirtas apie 40 ha plotas. „Tai labai daug darbo sąnaudų reikalaujantis, nelengvas darbas. Pirmiausia, siekiant gerų derlių ir greitesnio augimo bulves sudaiginame, apie 20 ha pasodinto ploto dengiame agroplėvele, o pusę jo ir antru polietileno plėvelės sluoksniu. Dengti agroplėvele nėra labai sudėtinga, kur kas daugiau reikalų, dengiant antrąjį polietileno plėvelės sluoksnį, kurį reikia prispausti. Tam naudojami žemių ar smėlio maišai, kuriuos reikia prikasti iš anksto“, – apie darbui imlią ankstyvųjų bulvių auginimo technologiją pasakoja Saulius.
Kad nebūtų užvažiuojama ant bulvių vagos, keturių eilių bulvių sodinamoji Grimme GL 34 T agreguojama su traktoriumi, ant kurio sumontuoti specialiai „Valtra“ gamyklos užsakymu pagaminti ir pritaikyti ratai. Toks duetas naudojamas jau antrą sezoną ir, pasak Sauliaus, labai pasiteisino
Polietileno plėvelė nuo laukų nuimama gana greitai, vos bulvės sudygsta, o agroplėvelė laikoma iki kol bulvės užauga iki 30 cm, kuomet jas reikia apkaupti. „Bandėme apkauptas bulves vėl uždengti agroplėvele, bet mums nelabai pasiteisino, todėl su dangomis daugiau nežaidžiame ir apkaupę augalus daugiau niekuo nedengiame. Nuo kaupimo iki bulvių kasimo paprastai praeina trys savaitės“, – teigia bulvių augintojas.
Ankstyvosios bulvės dengiamos agoplėvele, dalis ploto ir antru polietileno plėvelės sluoksniu. Bulves nuo šalnų sauganti danga, jei laukiniai žvėrys nepažeidžia, naudojama 2–3 metus
Ankstyvųjų bulvių daiginimas taip pat nelengvas procesas, reikalaujantis nemažai rankų darbo. Daigykloje jos laikomos dėžutėse, sukrautose po tris viena ant kitos. Kad kiekvienoje dėžutėje laikomos sėklos gautų vienodai šviesos, dėžutes kas savaitę reikia sukeisti. Daiginimas paprastai trunka mėnesį, bet kartais ir ilgiau. Kasmet ūkininkas daigina apie 125 t sėklai skirtų bulvių.
Daigyklai šildyti naudojamas suomiškos Antti grūdų džiovyklos biokatilas, kurį Dambrauskai patobulino: sumontavo jį ant važiuoklės, kad pavasarį būtų galima perkelti į šiltnamį. Biokatile deginamos įvairios grūdų valymo atliekos. „Seniai dėl jo seilę varvinau, bet tuomet, kai pirmą kartą jį pamačiau ir pirkau pirmąją džiovyklą, jis buvo labai brangus ir man neįperkamas: kainavo tiek pat, kiek pati džiovykla. Vėliau, 2013–2014 m. kai pirkau antrąją džiovyklą, įsigijau ir biokatilą“, – sako bulvių augintojas. Jo teigimu, biokatilas ne tik padeda gerokai sutaupyti, nes nereikia papildomai pirkti dyzelinio kuro, bet išsprendžia grūdų valymo atliekų, kurios anksčiau buvo kompostuojamos kelis metus, utilizavimo problemą. Jei pritrūksta kuro šiltnamiui šildyti, grūdų valymo atliekas jam atiduoda kolegos ūkininkai ar šalia įsikūrusios „Dotnuva Baltic“ sėklininkystės padalinys.
Kasmet ūkininkas daigina apie 125 t sėklai skirtų bulvių. Ankstyvųjų bulvių daiginimas gumbų derlių padidina apie 10 proc.
Džiovyklos Antti biokatilas išnaudojamas maksimaliai ir grūdams džiovinti, ir bulvių daigyklai šildyti
Ankstyvosios daigintos bulvės pirmosiomis sodinimo dienomis sodinamos itin atsargiai, kad nebūtų nulaužyti daigeliai, kiekviena bulvė dedama į kaušelį atskirai. Tokiais tempais per dieną užsodinami vos keli hektarai bulvių. Vidutiniškai Dambrauskai prikasa apie 1 000 t ankstyvųjų bulvių. „Tie, kas sako, kad ankstyvosios bulvės pernelyg brangios, tikrai nė neįsivaizduoja, kiek mes dirbame ir kiek investuojame, kad jas užaugintume. Dirbame tikrai sunkiai“, – apgailestauja Saulius, kad kartais unkus ūkininkų darbas nėra vertinamas.
Dambrauskai augina ir bulvių (apie 40 ha) traškučių gamybai pagal iš anksto sudarytas fiksuotos kainos sutartis. Bulvių augintojo teigimu, nors jų kaina mažesnė nei maistinių, tačiau toks susitarimas suteikia garantuotas pajamas. „Daržovių rinka labai šokinėjanti, joje sudėtinga dirbti, vienais metais gali uždirbti, kitais – pradirbti. Kartą yra tekę neparduotas maistines bulves vežti atgal į laukus, nes nepavyko parduoti, – patirtimi dalijasi Saulius. – Bulvė juk ne grūdas, kitiems metams jos negali palikti. Atėjo gegužė: arba viską parduodi, arba veži atgal į laukus“. Likusioji bulvių ploto (100 ha) dalis skirta vėlyvoms maistinėms bulvėms.
Iš viso Dambrauskai prikasa apie 8 000 t bulvių, kurias laiko apie 1,1 m aukščio medinėse dėžėse, reguliuojamo mikroklimato saugyklose. Bulvių augintojo teigimu, bulvių laikymas medinėse dėžėse pranoko lūkesčius. Nors jos ir brangios, bet toks laikymo būdas gerokai sumažino derliaus praradimus, palyginti su laikymu aruoduose, be to, gumbai ilgiau išlaiko tinkamą prekinę išvaizdą, ypač į laikymo sezono pabaigą. „Bulvių laikymas tikrai turi įtakos gumbų kokybei, bet ją labiau lemia bulvių auginimo ir kasimo technologijos. Bulvę reikia vos ne kaip saldainį vynioti į popieriuką“, – lygina ūkininkas. Beje, skirtingos paskirties bulvėms reikalinga ir skirtinga laikymo temperatūra.
Reikia daug ir technikos, ir žmonių
Dambrauskų bendrai valdomame ūkyje dirba 22 žmonės. Nors daug darbų atliekama mechanizuotai, žmonių rankų darbo reikia beveik visose bulvių auginimo operacijose: ir prie sodinimo, ir prie bulvių kasimo, ir prie rūšiavimo-fasavimo linijų. „Kada nors svajoju įsigyti naujovišką Grimme bulvių kasimo kombainą, kuris dar bandymo stadijoje ir parduodamas tik arčiau gamintojo esantiems ūkiams. Mašinoje grumstų, akmenų atskyrimo darbą, kurį mes darome rankomis, atlieka oro srautas pagal priemaišų svorį“, - prasitaria S. Dambrauskas.
Pasak bulvių augintojo, labiausiai įtempti metuose būna du mėnesiai – pavasarį, kai sodinamos ankstyvosios bulvės, ir rudeniop kai kasamos vėlyvosios maistinės bulvės. „Šiokio tokio streso būna ir per javapjūtę, bet turime du VII laidumo klasės New Holland (CX8.80 ir CX8.90) kombainus. Abu jie klasikiniai, su trijų būgnų kūlimo-separavimo sistema ir 6 klavišiniais kratikliais, tačiau CX8.90 už CX8.80 galingesnis 46 AG, tad javų derliaus pajėgumų turime daugiau nei reikia, todėl esame ramūs, jei kartais vienas iš kombainų išeitų iš rikiuotės“, – tikina ūkininkas.
Per darbymečius dirba visi ir tiek, kiek reikia. Sauliaus tomis dienomis ūkio kontoroje irgi rasti neįmanoma. Tomis dienomis ir didžioji traktoriaus parko dalis laukuose. Per bulviakasį du traktoriai bulves kasa, du veža.
Bulvių kasimo kombainas Grimme SE150-60
Skaičiavimu paremtas ūkininkavimas
Pasak S. Dambrausko , kiekvienais metais ūkininkas į žemę „užkasa“ šimtus tūkstančių eurų ir kaip tas buratinas laukia kiek eurų „užaugs“. Šiemet ypatingas sezonas blogąją gerokai išaugusių išlaidų prasme: kartais pabrango elektros energija, sąskaitos už ją tiesiog glumina, dar nematytos ir tokios trąšų kainos, degalų kaina taip pat kilo rekordiškai. „Skaičiuoti ir taupyti tapo kaip niekad aktualu“, – akcentuoja ūkininkas. O Sauliui taupymas matyt įgimtas. „Esu suvalkietis iš Lietuvos vidurio, tai skaičiuoti labai gerai moku“, – juokiasi ūkininkas. Jis nuolat ieško, kur galėtų sutaupyti, nes netaupant žemės ūkio verslu tiesiog nepavyktų verstis.
Neorganines trąšas Dambrauskai taupo, tręšdami laukus įvairiu mėšlu ir kitomis organinėmis atliekomis. „Aš už organiką, perkame ją iš visur. Panaudojame ir arklių mėšlą, kasmet laukuose iškratome ir išlaistome apie 5 000 t organinių trąšų“, – skaičiuoja bulvių augintojas. Dambrauskai tiria organinį mėšlą ir pagal tai mažina neorganinių trąšų normas.
Prie sąnaudų taupymo prisideda ir traktorių automatinio vairavimo sistemos, be kurių operatoriai jau nemokėtų dirbti. „Ūkininkas visada turi skaičiuoti ir viską atlikti laiku. Jei šiandien padarai tai, ką turėjai padaryti vakar, nuostoliai gali augti geometrine progresija, – dėsto S. Dambrauskas, dar kartą pabrėždamas, kad šiemet visiems reikės skaičiuoti dar labiau.
