Menu




Ateities žemės ūkis: ar žmogų pakeis robotai ir skaitmeninės technologijos?

Aktualijos 23.05.2022   

image for article


Žemės ūkio technika yra inovacijų variklis, leidžiantis ne tik užtikrinti apsirūpinimą maistu, bet ir žengti svarbiuosius žingsnius tvaresnio žemės ūkio link. Pasak ekspertų ir pažangių ūkininkų, skaitmenizacija, automatizacija, robotizacija ir inovacijos chemijos pramonėje pakeis mūsų supratimą apie žemės ūkį.

„Jau dabar didžiosiose pasaulio valstybėse yra vystomi „laukai be žmogaus“. Tai ūkiai, kur technologijos, robotai, dronai atlieka įprastai žmonių darytus darbus ir tai vertinama kaip didelės pridėtinės vertės pažanga. Lietuvoje tokie veiksmai stebimi epizodiškai ir tik stambiuose ūkiuose, tačiau turiu pripažinti, kad susidomėjimo naujausiomis technologijomis tikrai yra“, – sako startuolio Agrodronas įkūrėjas Mindaugas Dorelis.

Pasak jo, būtina investuoti į pažangius sprendimus, mažinančius taršą, tausojančius gamtinius išteklius, kuriančius ekonominę naudą ir didinančius ūkių konkurencingumą. Pasaulyje jau dabar stebimas žemės ūkio procesų optimizavimas per daiktų interneto, debesijos ir dirbtinio intelekto prizmę taupo kaštus, skirtus administraciniams ir logistiniams procesams užtikrinti.

„Lietuvoje 2030 m. turėsime kitokį žemės ūkį, tačiau kol kas ženkliam technologijų proveržiui kliudo pasenę teisės aktai, nepakankamas dėmesys inovacijoms žemės ūkyje studijų programose ir pridėtinę vertę kuriančių priemonių įsigijimo finansavimo stoka“, – sako M. Dorelis. 

Azoto jutikliai ir vaizdai iš palydovo

„Šiuolaikiniai traktoriai pritaikyti pagal iš palydovų ar azoto jutikliais surinktus duomenis reguliuoti išberiamų trąšų ir augalų apsaugos produktų kiekį, retai augančiam pasėliui tenka mažiau, tankiai – daugiau. Taip pat reguliariai atliekami dirvožemio tyrimai leidžia tiksliai paskirstyti kalio arba fosforo trąšas ten, kur reikia ir tiek, kiek reikia – tausojami resursai ir aplinka“, – sako Arnas Radzevičius, Agrokoncerno Agro tiksliųjų technologijų skyriaus vadovas.

Pasak jo, efektyvus tręšimas didina baltymų kiekį augaluose, jie tampa maistingesni, o kertiniai tręšimo elementai: kalis, fosforas, azotas – sutinkami visur. Jų apstu ir natūraliai gamtoje, mumyse, o azotas šiais laikais išgaunamas iš oro. Augalų apsaugos produktai apsaugo sunkiai užaugintą derlių nuo kenkėjų ir augalų ligų, grybinių infekcijų, kurios yra pavojingos ne tik augalui, bet gali būti ir pavojingos žmogui.

„Svarbu suprasti, kad inovacijos nėra vien mobilios programėlės, dronai ir palydovai. Inovacijos vyksta ir chemijos pramonėje. Pavyzdžiui, naujas fungicidas, veikiantis selektyviai ir kovojantis su kenksmingais grybais aptinkamais javuose, tačiau neturintis poveikio kitiems grybams. Lietuvoje registruodami tokias medžiagas vadovaudamiesi griežčiausiais, Šiaurės Europos šalims taikomais reikalavimais, remdamiesi kokybiškais ir tiksliais duomenimis iš Skandinavijos ir Baltijos šalių“, – sako A. Radzevičius.

Ūkininkas pažangos keliu pasuko po apsilankymo Anglijoje

Kėdainių rajone 30 metų ūkininkaujantis Šarūnas Šiušė prieš 21 m. pradėjo savo laukuose taikyti neariamosios žemdirbystės technologijas, kurių idėją parsivežė iš Anglijos.  

„Dar prieš du dešimtmečius pastebėjau, kad neariamoji žemdirbystė taupo ūkininkų laiką, tačiau pasigilinęs supratau, kad šis metodas turi ir kur kas gilesnę prasmę – puoselėja dirvožemį, sudaro sąlygas formuotis humusingam derlingam sluoksniui. Pastarąjį dešimtmetį, skiriame daug laiko dirvožemio tyrimams, įvertinome ten gyvenančių bakterijų, sliekų ir grybų naudą dirvožemiui, jų simbiozės sukuriamą gyvybingą, sveiką, dirvožemį, tinkamą auginti sveikus ir stiprius augalus“, – sako Š. Šiušė

Pasak ūkininko, dabar dirbant žemės ūkyje reikia specializuotis, rinktis kryptį ir skirti laiko skaitmenizavimui, automatizavimui, dirvos tyrimams ir panašiai.

Pažangios technologijos – apsimoka

„Jaunimas labai greitai perima naujoves, įsisavina jas, nes mato, kad technologijos palengvina darbą, nereikia gaišti laiko už vairo, nereikia rankiniu būdu sekti aibę parametrų – tai padaro programinė įranga. Dar prieš 12 metų pradėjome savo ūkyje naudoti kintamų tręšimo normų metodiką, leidžiančią taupyti ir efektyviai panaudoti susirūpinimą keliančias, tris kartus pabrangusias trąšas. Nuo šių metų, įsigiję naują programinę įrangą, šį kintamos normos metodą pradėjome taikyti purkšdami ir augalų apsaugos produktus“,– sako Š. Šiušė.

Pasak jo, visi šie atnaujinimai – brangūs, tačiau perėjus prie pažangaus ūkio mąstysenos, ateina ir suvokimas, kad tokios investicijos būtinos siekiant dirbti konkurencingai, o įkvėpimo ir naujausių technologijų panaudojimo patirties galima semtis iš Vakarų Europos ir JAV. Kas du metus Hanoveryje vyksta didelė žemės ūkio paroda, kurioje galima susipažinti ir pabendrauti su technikos gamintojais, išvysti naujoves, pasieksiančias Lietuvą po penkių metų.

„Parodose mąstau, kuria kryptimi judės mano ūkis ir į priekį planuoju nebe du metus, kaip anksčiau, o penkis. Vien reikiamo traktoriaus ar padargo gali tekti laukti virš metų, tad reikia toli numatyti savo veiksmus. Smulkesniems ūkiams kiek sunkiau diegti inovacijas dėl finansinių iššūkių, tačiau ir jie juda pirmyn, domisi inovacijom, pereina prie efektyvių technologijų. Džiugina tai, kad pažangūs Lietuvos ūkiai iš esmės niekuo nenusileidžia vakariečių, o kai kuriais aspektais – net  juos lenkia“, – pabrėžia Š. Šiušė. 

Neatsitiktinai parodos „Agrovizija 2022“, vyksiančios birželio 29 d. - liepos 1d., pagrindinė tema „Daugiau su mažiau“ – atliepianti poreikį taupiai naudoti išteklius. 

 



Jums turėtų būti įdomu


Aktualijos

Augalų apsaugos priemonių atsisakymas kitų sąskaita?

Ekologiškos krypties žemės ūkyje reikalavimai gali žengti ka...

Būna ir taip

Būna ir taip!

Grįžtame su nauja „Būna ir taip!” nuotraukų kolekcija. Šį ka...

Technikos naujienos

Kverneland pašarų ruošimo mašinų naujienos

Žemės ūkyje vis aktualiau tampa darbus atlikti per kuo trump...