Du kombainai ir penki traktoriai. Tiek technikos visiškai pakanka 1200 ha žemės. Netikite? Tokį racionalaus ir ekonomiško ūkininkavimo pavyzdį galima rasti Kėdainių rajone, Pelėdnagių seniūnijoje, kur ūkininkauja Jonas Talmantas su sūnumis Ovidijumi ir Pauliumi.
Jie pardavė kelias įspūdingą skaičių motovalandų tarnavusias, bet gerai išlaikytas žemės ūkio mašinas ir nusipirko vieną: naują ir galingesnę. Tai kėdainiečiai daro ne vien ekonominiais sumetimais. Talmantai saugo aplinką: propaguoja dirvą ir energiją tausojančios neariminės žemės dirbimo, sėjos ir derliaus surinkimo technologijas.
Kėdainių r. ūkininkas Jonas Talmantas (dešinėje) su sūnumi Ovidijum (kairėje) šalia naujausio ūkio pirkinio – 6,0 m darbinio pločio juostinės sėjamosios Horsch Focus 6 TD. Ji agreguojama su didelės galios Fendt 1050 Vario (380 kW/517 AG) traktoriumi, turinčiu centrinę oro slėgio padangose reguliavimo sistemą „VarioGrip“
Pasak ūkių galvos Jono, technikos pasirinkimą lemia ne dirbamos žemės plotas, o ūkininkavo kryptis bei filosofija. Trims Talmantų ūkiams visiškai užtenka ir vienos trąšų barstomosios, o visas dirvas sėjai paruošia vienas traktorius. „Kai reikia pasėti žieminius rapsus ar pavasarį salyklinius miežius ir pupas, darome tris pamainas po aštuonias valandas. Keičiasi žmonės, o traktorius dirba dieną ir naktį. Tuomet ir jo savikaina bei atsipirkimas skaičiuojami visai kitaip. Per metus traktorius išdirba daugiau kaip 1 tūkst. darbo valandų. Tai reiškia, kad jis pakankamai įdarbintas“, – sako ūkininkas.
Galingasis „arkliukas“
Pasmalsavus, kokios markės yra taip atsakingai įdarbintas „arkliukas“, J. Talmantas neslėpė: tai – modernus ir galingas Fendt 1050 Vario (vardinė galia pagal ECE R120 standartą – 380 kW/517 AG) ratinis traktorius labai plačiomis ir aukštomis padangomis. Be to, ši žemės ūkio mašina turi integruotą centrinę oro slėgio padangose reguliavimo sistemą „VarioGrip“, leidžianti padangose jį keisti ne tik traktoriui stovint, bet ir važiuojant. Atvykus į lauką, užtenka paspausti reikiamą mygtuką, ir slėgis padangose sureguliuojamas automatiškai, todėl dirva neslegiama ir išvengiama per didelio buksavimo.
„Propaguojame minimalų žemės dirbimą, 18 metų taikome tausojančią neariminę žemdirbystę. Mums plūgų nereikia, naudojame didelio darbinio pločio diskinius arba noragėlinius skutiklius, dirvas purename iki 10 cm gylio, o ruošiant jas rapsams – iki 15 cm. Fendt 1050 Vario laiku ir kokybiškai dirvas paruošia visuose trijuose ūkiuose“, – pasakoja pašnekovas.
Ūkininkauti, kaip ir dažnas šalies ūkininkas, J. Talmantas pradėjo su sovietine technika. SAPARD – specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programa – leido jam iš esmės atnaujinti ir papildyti menką technikos parką. Nuo to laiko ūkyje tarnauja du vidutinės galios Valtra 8550 (vardinė galia pagal DIN 70200 standartą – 118 kW/160 AG) traktoriai vežiojantys vandenį ir dirbantys su pakabinama trąšų barstomąją Bredal A2X Auto Control, o darbų frontą atlaiko jaunesni amžiumi du didelės galios Fendt 936 Vario (vardinė galia pagal ECE R24 standartą – 243 kW/330 AG) traktoriai, paprastai įdarbinami sėjos metu.
Šie du vidutinės galios Valtra 8550 (118 kW/160 AG) – pirmi vakarietiški traktoriai ūkyje, įsigyti pasinaudojant pirmosiomis SAPARD paramomis prieš beveik 20 metų, nepamainomi dar ir šiandien. Iš to laikmečio ir iki šiolei ištikimai tarnaujanti pakabinama Bredal A2X Auto Control trąšų barstomoji. Raudonas Valtra jau išdirbęs 8 750 mval., žalias – beveik 11 000 mval.
Pirmas Baltijos šalyse
Neseniai kėdainiečiai turėjo tris kombainus. „Dėl didelės darbo vietos kainos, du kombainus – 13 ir 15 metų senumo derliaus dorojimo mašinas – šiemet pardavėme. Tad liko vienas, tačiau jam į pagalbą neseniai įsigijome galingiausią ir moderniausią, aukščiausios, X laidumo klasės Claas Lexion 8900 Terra Trac (didžiausia galia pagal ECE R120 standartą – 581 kW/790 AG) hibridinį javų kombainą su pusiau vikšrine važiuokle. Jis jau pakeliui ir liepos pradžioje turėtų atsirasti ūkyje“, – džiugia naujiena dalijasi ūkininkas.
Beje, tai bus pirmas Claas Lexion 8900 Terra Trac javų kombainas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Jis apibūdinamas tokiais epitetais: našus, tikslus, komfortiškas ir patikimas.
Naujas kombainas užsakytas su 13,79 m pločio universalia pjaunamąja „Claas Convio Flex“, turinčia skersinį transporterį ir lanksčią peilių juostą. Galimybių prasme, „Convio Flex“ ne tik puikiai dera su galingiausia „Claas“ derliaus dorojimo mašina, bet ir užtikrina mažiausius pjaunamosios nuostolius.
„Claas Lexion 8900 Terra Trac rinkomės dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, jis beveik dvigubai galingesnis už mūsų turėtus kombainus. Pavyzdžiui, rotorinis John Deere 9880i STS (342 kW/465 AG) kombainas buvo gaminamas JAV ir dedikuotas šiai rinkai, todėl kai kritulių mažai, sąlygos palankios, Lietuvoje su juo taip pat gera dirbti, kaip ir už Atlanto. Viskas pasikeičia drėgnais metais. Kitas, 15 metų atitarnavęs klasikinis, klavišinius kratiklius turintis Claas Lexion 560 (didžiausia galia pagal DIN 70200 standartą – 265 kW/360 AG) kombainas mus tenkino. Nenusivylėme ir patikimu jo servisu. Claas Lexion 560 patikimumas bei liekamoji vertė net po tiek metų ir išdirbtų darbo valandų gera, bet mums užtenka dviejų kombainų“, – šypsosi pašnekovas.
Įsigijus galingą kombainą, trijuose ūkiuose vietoj 3 dirbs 2 operatoriai. Apskritai, samdomų darbuotojų skaičius sumažės iki 5. Šiemet sutvarkius 3 hektarų technikos kiemą, aptvėrus jį tvora ir sumontavus vaizdo stebėjimo kameras, neliks ir sargų.
Per javapjūtę dirba visi šeimos nariai: pats Jonas, kuris ne vieną darbymetį kombaine yra praleidęs net 18 valandų per parą, vienas sūnus taip pat vairuoja kombainą, kitas – dirba džiovyklos operatoriumi, žmona ir marčios sveria grūdus, atlieka laboratorinius tyrimus.
„Stengiamės dirbti visa šeima, nes samdoma darbo jėga yra brangi, mokame padorų atlyginimą, o nuo jo 47 % – mokesčius valstybei. Galų gale, ne visi samdomi darbuotojai atsiperka“, – neslėpė pašnekovas.
Ūkyje naudojami ir du Fendt 936 Vario (243 kW/330 AG) traktoriai (viršuje), kuriems didžiausias krūvis tenka sėjos metu. Dešinėje – ūkio traukos mašinų flagmanas Fendt 1050 Vario, vienas pirmųjų šio modelio traktorių Lietuvoje su „VarioGrip“ sistema. Jis pakeitė anksčiau turėtą vikšrinį Challenger MT865B (425 kW/560 AG) traktorių. Visa ūkio technika saugoma po stogu, lauke yra įrengta mašinų plovykla
Dar vienas naujas pirkinys
J. Talmantas prognozuoja, kad sąnaudas sumažins dar vienas šiųmetinis pirkinys – juostinė Horsch Focus 6 TD sėjamoji.
„Ji – ne visiškai juostinė, o minimalaus dirbimo. Turime čekišką Bednar trąšų bunkerį, kurį montuojame traktoriaus priekyje ant trijų taškų pakabinimo sistemos vietoje balastinių svorių ir vienu važiavimu galime išberti kalį, fosforą ar startines trąšas bei pasėti norimus augalus“, – vardija ūkininkas. Taip sutaupoma degalų, mažiau dėvima technika.
Vis dėlto pašnekovas labiau pabrėžia kitą dalyką: į atmosferą išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų, mažiau slegiama, taigi labiau tausojama dirva. Horsch Focus strėliniai noragėlių antgaliai išsaugo augalines liekanas dirvos paviršiuje, nesusmulkina sliekų, mulčias pasilieka dirvos viršuje, saugodamas nuo drėgmės išgarinimo, o šiaudai suyra greičiau.
„Pagal pasirinktą koncepciją jau pasenę mūsų turimi purkštuvai, juos jau reikėtų keisti, kad galėtume dirbti su mažesnėmis pesticidų normomis, geriau padengtume augalus. Tokiam pirkiniui dar stokojame lėšų, o paramos nei iš Atsigavimo nuo COVID-19 pasekmių fondo, nei per kitas priemones šalyje praktiškai nėra, žemės ūkis yra nustumtas į šalį“, – apmaudo neslepia J. Talmantas.
Jo nuomone, ūkiai, propaguojantys tvarią, tausojančią žemdirbystę, mažinantys CO2 dujų išmetimą į aplinką, besirenkantys našią, didelio darbinio pločio techniką, taupančią energijos išteklius ir atitinkančią griežčiausius taršos reikalavimus, turėtų būti pastebėti ir skatinami.
Dirvos dirbimo ir sėjos mašinos yra trijų gamintojų: Bednar, Horsch ir Väderstad. Pastarojo – daugiausia. Nuotraukoje kaip tik šio gamintojo 6,0 m darbinio pločio skutiklis TopDown
Kada technika atsiperka
„Manau, kad tie, kurie kruopščiai viską skaičiuoja, supranta, kad tokios žemės ūkio mašinos lyginamajam produkcijos vienetui sunaudoja mažiau energijos išteklių, taip pat greičiau atsiperka. Grūdinių kultūrų nuėmimo kombainai, mano skaičiavimu, atsiperka per 15 metų, todėl juos pardavinėti anksčiau, t. y. po 5–6 metų, ekonomiškai nenaudinga“, – įsitikinęs J. Talmantas.
Atidžiai situaciją stebintis ir parduodamos technikos skelbimus sekantis ūkininkas pastebi, kad palyginti dažnai parduodama penkerius metus tarnavusi technika ir perkama nauja. „Ypač tais laikotarpiais, kai būna galimybė keisti traktorius, anot žemaičių, kaip pirštines. Neretai technika įsigyjama pasinaudojus 40–70 % intensyvumo parama. Yra tokių, kurie metus kitus paūkininkauja, o po penkerių, žiūrėk, jau techniką parduoda. Vyriausybė turėtų į tai atkreipti dėmesį ir pailginti terminą: ūkininkas, gavęs paramą įsikurti ar investiciją į valdas, privalėtų išlaikyti ūkį 15 metų. Po 5 metų, ūkių pasinaudojusių parama, lieka nedaug, įsigyta technika su mažu išdirbiu parduodama. Paramos lėšos neracionaliai iššvaistomos, iš jų pasipelnoma, o ūkiai, kuriems tikrai reikia atsinaujinti techniką, lieka už paramos brūkšnio. Intensyvumas turėtų būti ne didesnis kaip 50 %. Manau, kad tai priverstų pagalvoti, ar verta techniką keisti kas penkeri metai. Be to, taip būtų užkirstas kelias pasipelnyti“, – pašnekovas įvardijo opią problemą.
J. Talmanto žodžiais, Europos šalyse technika ūkininkams tarnauja 20-30 metų. „Mūsiškiai 18 metų traktoriai jau yra „įsukę“ daugiau 10 tūkst. motovalandų ir vis dar puikiai veikia. Mane stebina ir tai, kad dažnai 1 mėnesį dirbantys kombainai nuo vienos javapjūtės pabaigos iki kitos pradžios laikomi lauke: rūdija, nuvertėja, praranda prekinę išvaizdą. Techniką reikia prižiūrėti ir tausoti“, – kritikos pažėrė žemdirbys.
„Mažesniojo“ savaeigio purkštuvo vaidmuo ūkyje patikėtas šiam Challenger Rogator 645B, tačiau be jo yra dar triašis Dammann DT 3200 H 3A
Milijonas, bet banko
Neretai ūkininkai susilaukia priekaištų, kad perka brangią techniką. „Ūkininkas geriausiai žino, koks automobilis ar žemės ūkio technika jam reikalinga. Ir nėra ko skaičiuoti jo pinigų. Išties, dažnas ūkininkas yra milijonierius, tik tas milijonas – skola bankui“, – pabrėžė J. Talmantas.
Jo žodžiais, visureigiai, kuriais važinėja žemdirbiai, nėra įvaizdžio ar prestižo dalis. „Visureigis tėra kasdienė darbo priemonė. Jei prie lauko reikia atsigabenti augalų apsaugos priemones, tarkime, į Opel bagažinę ir saloną nesusikrausi, be to, automobilyje jausis kvapas. Be to, vietinės reikšmės keliai pavasarį ar rudenį įprastu automobiliu dažnai būna sunkiai įveikiami. Yra ministrų, Seimo narių, kurie važinėja su dar galingesniais automobiliais, nors jie nesivežioja nei akumuliatorių, nei kuoliukų galvijų aptvarams ar augalų apsaugos priemonių“, – argumentus beria ūkininkas.
Pasak J. Talmanto, tikrai yra neteisūs ir tie, kurie sako, kad galingi visureigiai teršia aplinką. Dabar gaminami automobiliai, kaip ir savaeigės žemės ūkyje naudojamos mašinos, atitinka griežčiausius šiuo metu galiojančius taršos reikalavimus. Tiek Amerikoje, tiek Kanadoje ir kitose šalyse ūkininkai važinėja su tokiais pat visureigiais, kaip ir lietuviai.
Jonui iki šiol ištikimai tarnauja 1989 m. Toyota Land Cruiser 70 (tipas J7) ūkio agronomas naudojasi prieš ketverius metus pirktu Toyota Hilux pikapu, o inžinierius – vienerių metų VW Amarok V6 TDI pikapu. Abu pastarieji – įsigyti lizingu, nes Talmantams trūksta apyvartinių lėšų.
Ūkio „talismanas“ – jau legendinis 1989 m. gamybos Toyota Land Cruiser 70 (tipas J7). Pasirodęs 1984 m., jis specialiai kai kurioms rinkoms, pavyzdžiui, Australijai, vis dar gaminamas iki šių dienų. Tai ne vienintelė Toyota ūkyje – agronomas naudojasi Hilux pikapu
Permainos – ir pasėlių žemėlapyje
Nors Kėdainių rajono ūkininkas 25 metus augino cukrinius runkelius ir sugebėjo gauti rekordinius derlius, šiuos augalus išgujo iš pasėlių struktūros, dabar joje – žieminiai rapsai, pupos, salykliniai miežiai ir kviečiai.
Daugiau kaip 10 metų Talmantai naudoja „AgroSmart“ programą, kas penkeri metai tiria dirvožemį. „Mane paveikė profesoriaus Gedimino Staugaičio pasakyti žodžiai, kad Vidurio Lietuvoje kalio ir fosforo kiekis dirvožemyje vis didėja, bet ūkininkai nepaliauja tręšti. Šios medžiagos yra giliau, tereikia augalus priversti jas pasiimti. Mes ketveri metai hektarui duodame 80 kg/ha kalio ir 50 kg/ha fosforo fizinio svorio. Rezultatas: derliai nesumažėjo, ligų nepadaugėjo, tačiau sąnaudos kuklesnės, o ir pelnas – juntamesnis. Mes pereiname prie baltyminių augalų auginimo, mažiau teršiame gamtą ir naudojame azoto, tokie augalai patys kaupia šią medžiagą iš oro ir pasiima iš dirvožemio“, – argumentuoja ūkininkas.
Teleskopinių krovos mašinų ūkyje – dvi. Pirmam, pagal ankstyvąsias paramos programas įsigytam Merlo į pagalbą pasitelktas šis galingiausias Claas Scorpion modelis 9055 (8,80 m/5,50 t). Dešinėje matyti Bednar bunkeris, montuojamas ant traktoriaus priekinės trijų taškų pakabinimo sistemos ir naudojamas kartu su Horsch Focus 6 TD sėjamąja, kad vienu važiavimu būtų galima išberti kalį, fosforą ar startines trąšas bei pasėti norimus augalus
Didelis ūkis negali išsiversti ir be statybinės technikos, todėl mašinų parke be ratinio ekskavatoriaus-krautuvo Cat 432E turimas dar ir vikšrinis ekskavatorius Kobelco
Ūkyje naudojama stacionari nuolatinio veikimo šachtinė Chief grūdų džiovykla
Technikos kieme įrengtos lenkiškos Swimer dvisienės polietileno talpyklos dyzelinio sandėliavimui ir išpilstymui
