Jei kas nors prieš 10 metų Rokiškio r. Suvainiškiuose ūkininkaujančiam Gyčiui Galvanauskui būtų išbūręs ateitį, jis niekaip nebūtų patikėjęs pranašystėmis. Tam, kas įvyko Galvanauskų ūkyje, puikiai tinka dažnai pasiteisinantis posakis: „Niekada nesakyk niekada“.
Prieš 10 metų rokiškėnai buvo užkietėję tradicinės žemdirbystės šalininkai. Pabandę taikyti neariamąją žemės dirbimo sistemą jie liko nusivylę ir vėl grįžo prie šimtmečiais taikomų technologijų. „Tikrai taip, atsiprašėme plūgo ir vėl pradėjome arti. Dvejus metus laukų nearėme, bet pastebėję, kad įsigali piktžolės, prie traktoriaus vėl prikabinome plūgą“, – sako Gytis.
Šiandien jis sunkiai prisimena, kada penkių korpusų pakabinamas Rabe Super-Albatros plūgas raikė žemę. Jau treti metai Galvanauskai taiko juostinės sėjos sistemą ir nė neketina grįžti į praeitį. „Technologijas ūkyje pakeitėme iš esmės ir iš karto. Į neįdirbtą ražieną pasėjome iš karto visame plote, jokių pabandymų nebuvo“, – tikina ūkininkas. Didelių pokyčių metais įsigyta ne tik nauja juostinė sėjamoji, bet ir prikabinamas lauko purkštuvas. Pasikeitė ir sėjos, ir tręšimo technologijos. „Tie metai buvo lūžio, kardinalių pokyčių metai“, – tvirtina ūkininkas.
Gytis neslepia, kad baimių tikrai buvo, o garantijų, kad pasiseks, – jokių, tačiau šiandien jis džiaugiasi, kad išdrįso surizikuoti. „Šiandien tikrai galime kelti šampano taurę“, – šypsosi Gytis. Kas pasikeitė, kad užkietėję tradicinės žemdirbystės šalininkai ne tik pradėjo sėti į neįdirbtą ražieną, bet ir tapo tausojamosios žemdirbystės entuziastus ir propaguotojus vienijančios asociacijos nariais?
Pasak Gyčio, priežasčių iš esmės keisti ūkyje taikomas žemdirbystės technologijas buvo ne viena, kuri iš jų lemiama sunku ir išskirti. Beje, 500 ha plotą apimančius tris ūkius valdo visi trys Galvanauskai bendromis jėgomis. Ūkio įkūrėjas – vyriausiasis iš Galvanauskų, brolių Gyčio ir Tautvydo tėtis, Dalius. Pasak Gyčio, tėvukas tebėra šeimos verslo smegenys, be jo palaiminimo nedaromos jokios investicijos. „Kol jis neuždega žalios šviesos, į naujas mašinas ar naujas technologijas neinvestuojame. Sprendimus priimame, tik iki galo išdiskutavę, įsitikinę jų nauda ir priėję vieningos nuomonės. Žinoma, naujovių naudą dažniausiai tenka įrodinėti tėvukui, bet jei siūlomas sprendimas išties naudingas, jis paprastai greitai „pasiduoda“, – sako Gytis.
Atsisakyti arimo taip pat nuspręsta bendru sutarimu. Tiesa, didžiausias iš trijulės permainų iniciatorius yra vyresnėlis Gytis. „Mintis keisti sėjos technologiją pradėjo kirbėti, kai restauravome seną 10 metų atidirbusią, 4,0 m darbinio pločio Horsch Pronto DC sėjamąją, kuri turėjo diskinio žemės dirbimo sekciją ir lokalinio trąšų įterpimo įrangą. Užsiminęs, kad reikėtų įsigyti naują juostinės sėjos sėjamąją, iš pradžių sulaukiau griežto tėvelio „NE“. Jis buvo kategoriškas ir kartojo, kad arėme, ariame ir arsime“, – Gytis neslepia, kad garsiai išsakytai idėjai nebuvo iš karto pritarta.
Technologinio perversmo Galvanauskų ūkyje iniciatorius – Gytis. Tėvo pėdomis jis pradėjo sekti vos išmokęs vaikščioti ir savo ūkį pradėjo kurti jau studijuodamas VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto pirmajame kurse. Didžiausia Gyčio svajonė nuo 14 metų – Fendt traktorius, kurių šiandien Galvanauskai turi net du
Nepaisant nuomonių skirtumo, mintis apie naują sėjamąją Gyčio nepaleido. Sėkmingos juostinės, tiesioginės sėjos pavyzdžių netrūko ir aplink, ir tolimesniuose rajonuose, tad jis pamėgino dar kartą. Kartu su tėvu ir broliu aplankė ne vieną ūkį, apžiūrėjo ne vieną lauką. „Įtikinome jį, o ir aš jaučiausi daug tvirčiau, išsirinkęs tinkamą sėjamąją“, – teigia ūkininkas. Gytis nusižiūrėjo to paties gamintojo, tik kitokios konstrukcijos sėjamąją – vokišką, juostinės sėjos 4,0 m darbinio pločio Horsch Focus TD agregatą su lokalinio trąšų įterpimo įranga.
Galvanauskai drąsiai ėmėsi permainų ir dėl to, kad skaičiavimai rodė, jog atsisakius arimo ir sėjant tiesiai į ražieną, investicijos į naują mašiną atsipirks per trejus metus. Gyčio teigimu, brangstant visoms žemės ūkio produktų gamybos priemonėms, kitų būdų sąnaudoms mažinti, kaip tik mažinti žemės dirbimo išlaidas, nėra. Trąšų, augalų apsaugos priemonių taupymas neigiamai atsilieptų derlingumui. „Jei tiek pat gauni, išleisdamas ir sugaišdamas mažiau, kam dirbti sunkiau. Rezultatas ne blogesnis, o kai kuriais atvejais net geresnis“, – naujų technologijų nauda įsitikinęs Gytis. Jo nuomone, paaiškinti, kodėl nepavyko plūgo atsisakyti anksčiau, labai paprasta: prieš daugiau kaip dešimt metų nebuvo nei tokių technologijų, nei tokios konstrukcijos mašinų.
Horsch Focus TD yra Focus ir Pronto sėjos technologijų kombinacija, kuri toliau plėtoja juostinės žemdirbystės principus. Dirvožemis yra supurenamas juostomis, tuo pačiu iš sėjos zonos yra pašalinami augalų likučiai bei įterpiamos mineralinės trąšos. Visa tai atliekama prieš padanginį tankinimo volą, po kurio seka sėja (15 arba 30 cm tarpueiliais) TurboDisc sėjamaisiais noragėliais.
Ūkininko teigimu, jei pavyksta, sėjama tą pačią dieną nuėmus derlių. Vis dėlto pastaruoju metu taip retai pavyksta, nes pats Gytis turi „pilotuoti“ ir javų kombainą, ir traktorių su sėjamąja. Focus TD pirminio juostinio žemės dirbimo sekcija dirvą gali įdirbti net iki 40 cm gyliu. Paprastai po kviečių, sėjant rapsus, Gytis dirvą įdirba 25–30 cm gyliu, o trąšas įterpia dviem lygiais: virš sėklų ir po jomis. „Rudenį rapsų šaknys kaip tik ir būna maždaug tokio ilgio, kokiu gyliu prieš tai buvo įdirbta dirva“, – pastebi jis. Galvanauskai niekada neeksperimentavo ir rapsų nesėjo skutikliu su smulkių sėklų išsėjimo įranga. „Didžiausias mūsų ūkininkavimo istorijos eksperimentas buvo juostinės sėjamosios, purkštuvo ir trąšų barstomosios komplektas, kuris ūkyje taikytas javų auginimo technologijas pakeitė iš esmės“, – tikina rokiškėnas.
Sėdamas kviečius Gytis pasirenka apie 20 cm dirvos įdirbimo ir 3,5 cm sėjos gylį. „Sėjant tokiu gyliu, kviečiai geriausiai krūmijasi ir peržiemoja. Pasėjus per giliai augalai nesikrūmija, sunkiau vystosi, o pasėjus sekliau – neperžiemoja“, – dėsto ūkininkas. Žieminiais kviečiais pernai buvome apsėję apie 145 ha, žieminiais rapsais – 70 ha, vasariniais kviečiais – 80 ha, pupomis – apie 150 ha naudmenų.
Kad Galvanauskai neapsiriko kardinaliai pakeitę javų auginimo technologijas, šiandien patvirtina ir jungtinio ūkio rezultatai, ypač šiųmečiai. Net skeptiškai visas naujoves vertinantis ūkio galva D. Galvanauskas kartą tarstelėjo: „Kur jie anksčiau buvę“. Tiesa, šiemet gerais derliais džiaugiasi visi, tačiau ne visų išlaidos vienodos. Galvanauskai skaičiuoja, kad nustojus arti, hektarui pavyko sutaupyti apie 70–100 eurų, nes nereikia arti, voluoti ir lyginti laukų. Darbų gerokai sumažėjo.
Gytis lygina skirtingas technologijas ir sako, kad pradėjus taikyti juostinę sėją, sugaištama ne tik daug mažiau laiko, sunaudojama mažiau degalų, bet sutaupoma ir trąšų, nes sėjamoji jas įterpia būtent ten, kur augalų šaknys pasiekia jas greičiausiai. „Niekada trąšų nebarstėme kairėn dešinėn. Ir senesnė sėjamoji buvo su lokalaus trąšų įterpimo įranga“, – pabrėžia ūkininkas, akcentuodamas, kad sėjamosios su lokalaus trąšų įterpimo įranga mažesnės ne tik darbo jėgos, bet ir laiko sąnaudos, mažiau reikia traktorių, tad ir degalų sunaudojama mažiau. Be to, kai važiuojama per dirvą rečiau, ji mažiau slegiama, tankinama. Gyčio teigimu, bendrai valdomame ūkyje jau nebevažinėjama skersai išilgai laukų, kaip anksčiau, išmokta visas operacijas atlikti važiuojant tik technologinėmis vėžėmis.
Galvanauskų ūkyje dirbama važiuojant tik technologinėmis vėžėmis. Kad būtų išlaikytas tikslumas, naudojama palydovinė (GPS) automatinio vairavimo sistema
Šiemet rokiškėnai prikūlė po 7–8 t/ha žieminių kviečių. „Mūsų prastose žemėse tai labai įspūdingi skaičiai“, – tikina Gytis. Anot jo, anksčiau, kai buvo ariama, kviečių byrėdavo po 4,5–6 t/ha. Tačiau ne vien tik pasikeitusios sėjos technologijos turėjo įtakos derlingumo augimui. Gyčio nuomone, didėjančius skaičius lėmė ir pasikeitusi tręšimo technologija. 2017-aisiais Galvanauskų ūkyje atsirado ir dar viena nauja mašina – 36,0 m darbinio pločio, 6 000 l talpos prikabinamas Horsch Leeb LT serijos purkštuvas, kuriuo purškiamos ne tik augalų apsaugos priemonės, bet ir skystosios azoto trąšos (KAS). Beje, Galvanauskų įsigytas purkštuvas buvo pirmas toks, parduotas Lietuvoje. Tais pačiais permainų metais įsigytas ir išmanioji Rauch Axis H 30.2 EMC+W trąšų barstomoji su hidrauline, apkrovai jautria skleistuvų pavara.
Deja, visos jos galimybės neišnaudojamos ir kintama trąšų norma Galvanauskai netręšia, nes pasak Gyčio, jų ūkio žemė tokia marga, kad padaryti jos tyrimus būtų labai sudėtinga. „Mūsų ūkyje, galima sakyti, visos Lietuvos žemės, turime įvairios sudėties dirvų, tarp jų ir durpynų. O ir laukai labai kalvoti. Sunkiai įsivaizduoju, kad būtų įmanoma taikyti tręšimą kintama norma“, – svarsto Gytis. Tokiose dirvose ir traktorių pajėgumų reikia daugiau nei ten, kur jos tolygios ir geros struktūros. Anot Gyčio, daug kas stebisi, kad ūkyje 4,0 m darbinio pločio sėjamąją traukia 243 kW/330 AG vardinės neto galios traktorius (didžiausia neto galia pagal ECE R24 standartą – 265 kW/360 AG), ir ne bet koks, o išskirtinės juodos spalvos, ribotos serijos Fendt 936 Vario. „Dar ir jam kartais kvapo pritrūksta“, – juokiasi Gytis.
Būtent dėl kalvoto reljefo ūkininkai nuogąstavo, kad purkštuvas su 36,0 m pločio sija gali nesusidoroti: tirpalą išpurkšti netolygiai, blogai kopijuoti paviršių. „Rezultatai pranoko lūkesčius. Kopijavimas idealus. Tokiu greičiu dar nesame purškę. Kalvotuose laukuose išbandėme pukšti iki 30 km/val. greičiu. Įspūdingai atrodo. Žinoma tokiu greičiu niekas nepurškia, bet jis tikrai taip gali: ir greitai, ir kokybiškai“, – tvirtina Gytis. Paprastai su purkštuvu dirba jaunėlis Tautvydas, važiuodamas nuo 15 iki 20 km/val. greičiu.
Beje, ūkininkai paskaičiavo, kad jei technologinės vežės būtų kas 24,0 m, iš 100 ha dešimt hektarų būtų pasėjama, nupurškiama, patręšiama, bet nenukuliama. Tiek technologinėmis vėžėmis važiuojanti technika sumina pasėlių. „Todėl ir rinkomės didesnio darbinio pločio purkštuvą. Pagrindinis jo pasirinkimo kriterijus – gera kopijavimo sistema. Atvirai kalbant, netikėjome, kad tokio didelio darbinio pločio purkštuvo sija gali taip gerai kopijuoti“, – Horsch Leeb LT serijos purkštuvą giria ūkininkas.
Horsch Leeb 6 LT serijos purkštuvo rezervuaro talpa 6 000 l, purškimo sijos plotis – 36,0 m. Prikabinamas purkštuvas agreguojamas su traktoriumi Fendt 820 Vario (vardinė neto galia 140 kW/190 AG)
Trečioji technologinį perversmą sukėlusi mašina – pakabinama išcentrinė trąšų barstomoji Rauch Axis H 30.2 EMC+W su hidrauline, apkrovai jautria skleistuvų pavara. Su šia barstomąja skleidžiamos NPK trąšos
Po trijų be arimo metų ūkininkai pastebėjo ne tik teigiamų derlingumo pokyčių. Pasak Gyčio, pastebimai padaugėjo sliekų. „Sliekų populiacijos pagausėjimui įtakos galėjo turėti ir biopreparatų naudojimas. Dabar išrovus augalą, prie kiekvienos šaknies jų randame po kelis. Dirvožemis tikrai keičiasi į gerąją pusę, techniką traukti dabar lengviau“, – apie dirvos struktūros pokyčius kalba Gytis.
Tarpiniams augalams, ūkininko nuomone, jie dar nesubrendo. „Yra atlikta įvairių tyrimų. Ne visų bandymų rezultatai tarpinių augalų naudai. Pavyzdžiui, kai kuriais tyrimais nustatyta, kad auginant tarpinius augalus, kalio ir fosforo kiekis dirvoje sumažėjo. Tad mes kol kas susilaikome. Reikėtų labiau pasidomėti, paanalizuoti, turėti dirvožemio tyrimus“, – svarsto ūkininkas.
Tokiuose durpynuose, kurie užima net 30 ha, ne tik technika klimpsta, bet ir augalai sunkiai auga
Pagrindinė finansinė injekcija į Galvanauskų ūkį padaryta prieš daugiau kaip 10 metų. Dalius Galvanauskas, pasinaudodamas Europos Sąjungos fondų parama, tada įgyvendino milijoninės vertės projektą ir įsigijo New Holland CX 6080 (220 kW/300 AG) kombainą, traktorių Fendt 820 Vario (vardinė neto galia 140 kW/190 AG), 4,0 m darbinio pločio sėjamąją Horsch Pronto DC, diskinį skutiklį Lemken, priekinį krautuvą, kurį sumontavo ant MTZ markės traktoriaus. „Tik neseniai įsigijome teleskopinį JCB krautuvą. Iki tol, kol neturėjome teleskopinio krautuvo, atrodė, kad galima ir be jo apsieiti, bet kai įsigijome, niekaip nesuprantu, kaip mes iki šiol dirbome“, – juokiasi ūkininkas.
Vieno kombaino New Holland CX 6080 pakanka visų trijų ūkių derliui sudoroti
Antras, jau dešimtmetį ūkyje dirbantis traktorius Fendt 936 Vario išskirtinis ne tik spalva. Kabinoje specialiai pagal Gyčio užsakymą sumontuota unikali, garso gerbėjų itin vertinama „Nakamichi“ įranga. Teko pakeisti ne tik garsiakalbius, bet net ir jų laidus į audiofilinius „Oehlbach“. „Su amžiumi traktorius kiek „apsiramino“, bet minčių jį parduoti anksčiau buvo“, – prasitaria Gytis, apie vokiškus Fendt traktorius svajojęs nuo 14 metų.
Nors, anot Gyčio, Fendt 936 Vario jau „paseno“, bet ir toliau atlieka visus svarbiausius ūkio darbus
Šios sezono darbai beveik baigti, tačiau Gyčio galvoje jau rutuliojasi nauji projektai. Šiemet Galvanauskai padidino ir žieminių kviečių, ir rapsų plotus: žieminiais kviečiais užsėta 175 ha (pernai 145 ha), žieminiais rapsais – 115 ha (pernai 70 ha). „Turime dar daug neįgyvendintų planų. Reikėtų elevatorių pastatyti. Nors gal pirmiausia reikėtų įsigyti kitą kombainą“, – prioritetus dėlioja Gytis. Kokio gamintojo javų kombainui jis teikia prioritetą spėlioti nereikia. „Claas‘as yra Claas‘as. Norėčiau ne mažesnio kaip 500 AG didelio laidumo klasės Claas Lexion kombaino su pusiau vikšrine važiuokle, – tvirtai žino, ko nori, ūkininkas. – Naujo neįpirktume, bet kokių 5–6 metų mašina būtų pats tas“.
Jaunėlis Tautvydas juokauja, kad laimėtą aukso puodą broliui išleisti būtų vieni juokai. Žinoma, visas laimėjimas būtų investuotas, kaip sako Gytis, į „geležus“. „Nesu toks užkietėjęs“, – juokaudamas atkerta Gytis ir prisipažįsta, kad dabar didžiausia svajonė – pastatyti namus. Ir panašu Gytis juos greitai turės – naujo namo pamatai jau pakloti.
