Pastaruoju metu itin akcentuojama Europos žaliojo kurso strategija, kurios tikslas – iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, palies be išimties visas pramonės, taip pat ir žemės ūkio, sritis, tačiau ne visiems tai yra didelis iššūkis. Tiksliąsias, išmaniąsias, tausojamąsias technologijas bei sprendimus kompanija John Deere kuria ir diegia daugiau kaip dvidešimt metų ir yra šios srities lyderė.
Tokių pačių nuostatų laikosi ir gamintojui atstovaujanti Lietuvos bendrovė DOJUS agro, aktyviai propaguojanti tiksliąsias ūkininkavimo sistemas ir pabrėžianti visokeriopą jų naudą. Daug metų DOJUS agro teikė įvairias išmanias, tiksliam darbui dedikuotas technikos valdymo sistemas, aktyviai edukavo rinką ir toliau tęsia šį darbą, o šiemet visą savo įdirbį šioje srityje nusprendė pakelti dar į aukštesnį lygmenį, sukurdama visiškai atskirą tiksliosios žemdirbystės padalinį su dar didesniu dėmesiu šiai sričiai.
Kad tiksliosios ūkininkavimo sistemos yra žemės ūkio ateitis ir turi didelį potencialą, John Deere suprato daugiau kaip prieš 20 metų, 1994-aisiais įkūrusi specialų tiksliojo ūkininkavimo padalinį, kurio dėmesio centre buvo sąnaudas taupančios technologijos ir sprendimai, pasitelkiant GPS palydovinį ryšį. Jau 1997 m. pabaigoje pasirodė traktoriaus su automatinio vairavimo sistema prototipas, o John Deere AutoTrac serijiniu būdu pradėta gaminti ir diegti traktoriuose 2002-aisiais. Šiandien jau sunku įsivaizduoti darbą ūkiuose be automatiškai vairuojančios savaeigės technikos.
Pasak DOJUS agro Žemės ūkio technikos pardavimų padalinio vadovo Ryčio Riškaus, technologijų pažanga žemės ūkyje žengia pirmyn septynmyliais žingsniais. „DOJUS agro pirmąjį traktorių su automatinio vairavimo sistema pardavė 2009 m. Drąsiai galime teigti, kad 80 % automatinio vairavimo sistemų rinkos užima John Deere AutoTrac. Šiandien mūsų atstovaujama technika ne tik automatiškai vairuoja, bet ir įspėja apie gedimus, automatiškai reguliuoja darbinių dalių nustatymus, dokumentuoja atliekamus darbus. Telemetrijos sistemos mašinų priežiūrą perkėlė į naują lygmenį“, - technikos pažangą apžvelgia R. Riškus, pridurdamas, kad žaliojo kurso kryptimi kompanija John Deere jau eina dešimtis metų ir yra įsitikinusi, tai yra pagrindinė kryptis žemės ūkio sektoriuje.
Žaliojo kurso nuostatas atitinka ne tik tiksliai dirbančios, kintamomis normomis tręšiančios ir ten kur reikia bei kiek reikia purškiančios mašinos. Šiuolaikinė savaeigė technika vis mažiau teršia aplinką. Pavyzdžiui, įsigaliojus griežtesniems išmetamųjų deginių emisijų standartams, traktoriai kietųjų dalelių išmeta iki 190 %, azoto junginių – iki 180 % mažiau.
Siekiant dar labiau padidinti informacijos apie tiksliąsias technologijas sklaidą, padėti jas įsisavinti ir pritaikyti ūkiuose, DOJUS agro šiemet įsteigė Tiksliosios žemdirbystės padalinį, kuriame darbuojasi 5 dedikuoti inžinieriai bei agronomas. Pasak DOJUS agro tiksliosios žemdirbystės projektų vadovo Edvino Navicko, pastaruoju metu vis labiau ryškėja ūkininkų klaidos, padarytos neapgalvotai investavus į tiksliosios žemdirbystės technologijas. „Pavyzdžiui, ūkiuose dirba traktoriai su automatinėmis valdymo sistemomis, tačiau jie negali valdyti ISO-bus padargų. Sekcijų valdymo sistemos veikia, tačiau nėra galimybės atliktus darbus dokumentuoti, o jeigu tokia galimybė ir yra, negali tų duomenų pamatyti bei analizuoti“, - sako E. Navickas.
Pasak jo, kai kuriuose kombainuose derliaus matavimo įranga įdiegta, bet neįrengtas net elementarus GPS imtuvas, todėl nėra galimybės formuoti derlingumo žemėlapių. Tarp paminėtinų klaidų ir dar viena - nėra galimybių sistemų nustatyti nuotoliniu būdu, todėl jų naudojimas ilgainiui tampa prastovų priežastis. E. Navicko teigimu, neretai technikos galimybės yra neišnaudojamos ir dėl nežinojimo.
„John Deere, kurdama tiksliosios žemdirbystės įrankius, nuo pat pradžių suprato, kad visos funkcijos turi būti valdomos vienos eko-sistemos rėmuose. Tik tokiu būdu sistema neša skaidrią naudą vartotojui bei įkvepia ūkininkauti tvariai. John Deere valdymo monitoriai, tikslios DGPS antenos, JDLink telemetrija ir Operacijų centras yra stiprus pagrindas pelningo ūkio kūrimui“, - teigia E. Navickas, akcentuodamas, kad ūkiai šiandien ieško ir itin domisi suderinamumu – kad viskas veiktų sujungus kartu, nesvarbu ar tai būtų GreenSeeker azoto jutiklis, ar sėjamoji tuo pačiu sėjanti ir tręšianti kintamomis normomis bei atliktą darbą dokumentuojant ir persiunčiant tiesiai į ūkio savininko telefoną beveik realiuoju laiku. .
Kad tiksliosios ūkininkavimo sistemos naudingos, o atliktų darbų dokumentavimas labai praverčia, patvirtina ir vienas iš DOJUS agro klientų – Kėdainių r. ūkininkas Dainius Šlaustas, 750 ha augalininkystės ūkį valdantis jau 18 metų. Tiksliojo ūkininkavimo keliu jis eina jau dešimt metų, nuo tada, kai pradėjo dirbti traktoriumi su automatinio vairavimo sistema. Beje, AutoTrac traktoriuje John Deere buvo įrengta ne gamykloje. „Užsisakant traktorių, jį man pasiūlė su automatinio vairavimo sistema AutoTrac. Tada aš atsakiau – tikrai nereikia, nes pas mus gerai vairuojančių yra“, – šypsosi D. Šlaustas. Kol užsakytas traktorius buvo pristatytas, ūkininkas suprato, kad vis dėl to ji reikalinga. „Teko ją įrengti remonto dirbtuvėse ir žinoma, sumokėti daugiau nei būčiau užsakęs gamykloje, tačiau tikrai buvo verta – tęsia jis. – Aš jau nebeįsivaizduoju, kaip reikėtų dirbti traktoriumi be palydovinės automatinio vairavimo sistemos. Daug esame skaičiavę, kiek sumažėja persidengimų, kiek degalų sutaupoma... Visapusiška nauda“.
Labai gerai jis atsiliepia ir John Deere kompanijos nuotolinių technologijų sistemą JDLink, kuri įdiegta visuose traktoriuose. Visuose traktoriuose yra ir palydovinė automatinio vairavimo sistema AutoTrac. Pradėjęs naudoti automatinį vairavimą, jis vis labiau gilinosi į John Deere technikos ir kompanijos siūlomų telemetrinių sistemų galimybes. Taip mašinose atsirado JDLink moduliai, perduodantys duomenis į serverį. Telematinės technologijos yra nepamainomas darbų dokumentavimo įrankis, o tai, kas yra sukaupta, galima matyti bet kokiame išmaniajame įrenginyje. „Anksčiau gi viską sąsiuvinyje užrašinėjau, o dabar atsidarai telefone myjohndeere programėlę ir matai viską, kaip ant delno. Koks traktorius, kur jis dirba, kiek padaryta, kiek degalų sunaudota, kas tuo pat metu buvo daryta pernai. Galima lyginti darbus, sąnaudas ir kitus duomenis įvairiais pjūviais“, – sužavėtas technologijų galimybėmis jaunas ūkininkas.
D. Šlaustas ūkyje taiko ir daugiau tiksliųjų technologijų – tręšia kintama norma. Didelių derliaus skirtumų, pakeitus tręšimo technologiją, kol kas jis nemato, tačiau trąšų sutaupyta. „Būta baimės, kai pagal dirvos tyrimų žemėlapius cukriniams runkeliams buvo apskaičiuotos neįtikėtinai mažos, beveik dvigubai mažesnės trąšų normos, tačiau derlius net buvo rekordiškai didelis. Žinoma, tais metais visiems jie užderėjo gerai“, – teigia ūkininkas. Jo skaičiavimais, tręšiant kintama norma pagal tręšimo žemėlapius, sutaupoma apie 25–30 % trąšų. Dar vienas tokios technologijos privalumas – vienodėjantis dirvožemių derlingumas. Tam prireikia ne vienerių ir ne dvejų metų, gal net reikės iš viso penkerių. „Šiemet antrą kartą darysime dirvožemio tyrimus, tada matysime, ar jis vienodėja. Bet faktas, kad derlius tikrai nesumažėjo, ir tas yra gerai, o trąšų poreikis buvo mažesnis“, – dėsto D. Šlaustas. Didžioji dalis jo ūkio ploto (90 %) įdirbama minimaliai, t. y. skutama.
