Autonominių mašinų koncepcijų tobulinimas įgauna vis didesnį mastą. Didėja ir tokios technikos projektus vystančių kompanijų gretos, tarp jų ir Vokietijos šeimos įmonė Horsch. Kompanijos vadovų nuomone, artimiausiu metu tokios inovacijos turėtų užtikrinti visišką žemės ūkio darbų autonomiją.
Autonomija ir automatika broliai Michael‘as ir Philippe'as Horsch‘ai domisi jau seniai. Dar 2000-ųjų pradžioje jie įsigijo AutoFarm GPS lygiagretaus automatinio vairavimo sistemą, kuri buvo viena iš pirmųjų kelių centimetrų tikslumo RTK sistemų. „Ją išbandę, pagalvojome, kad jei tai įmanoma, tai visiškai autonominis judėjimas taip pat ne už kalnų. Tačiau kelias visiškos autonomijos link pasirodė kur kas ilgesnis. Įsigijus ūkį AgroVation Čekijoje, mums atsirado galimybė sukurti savo unikalią pastovių technologinių vėžių sistemą CTF, kurią netrukus pritaikėme praktiškai. Jau tada supratome, kad CTF, kurią iš pradžių diegėme siekdami agronominių tikslų, pirmiausia susijusi su planavimu. Taip žengėme pirmąjį žingsnį autonomijos link“, – prisimena vienas iš savininkų Michael‘as Horsch‘as.
Didžiąją dalį šiandien siūlomų autonominių mašinų koncepcijų pagal apibendrintą autonomijos sampratą Philip‘as Horsch‘as vadina skirtingais automatikos tipais. Bet tai būtina, norint pirmiausia automatizuoti visus lauko darbų procesus ir visiškai išnaudoti mašinų potencialą. „Pavyzdžiui, traktorius su automatine vairavimo ir apsisukimo galulaukėje sistema. Tai tik vienas iš automatizacijos pavyzdžių, nes vis tiek reikalingas operatorius, kuris turi būti traktoriaus kabinoje ir valdyti procesus. Autonomija reiškia faktinį operatoriaus nebuvimą. Automatika iš tiesų yra svarbi ir būtina sąlyga pereinant prie autonomijos, o tai savo ruožtu pareikalaus įveikti daugiau barjerų iki kol autonominės sistemos taps kasdiene realybe“, – aiškina Philip‘as Horsch‘as.
Kad galėtume šiandien iš dalies dirbti autonomiškai, būtinos šios autonominių mašinų eksploatavimo sąlygos: pastovių technologinių vėžių sistemos, geografinis aptvėrimas (skaitmeninė tvora) ir saugos sistemos (realios ir virtualios). „Tai šiandien sprendžiame pasitelkę operatorių su nuotolinio valdymo pultu, kurio užduotis yra kontroliuoti autonomines mašinas ir tiesiogiai įsikišti į jų valdymą tik avarijos atveju. Dabar leidžiama eksploatuoti žemės ūkio mašinas, valdant jas nuotoliniu būdu 500 m spinduliu. Šie trys minėti aspektai yra svarbūs, norint iš dalies autonomiškai ir visiškai saugiai dirbti lauke“, - pabrėžia Philippe'as Horsch‘as.
.JPG)
Kitas žingsnis autonomijos lauko darbuose link yra jutikliai, skirti stebėti darbo operacijas ir mašinų būklę. „Šiandien mes dirbame su daugybe skirtingų techninių autonominių sprendimų, nes dar nėra aišku, kas praktiškai turės didžiausią paklausą. Ką mes tikrai žinome, kad turime išbandyti kuo daugiau techninių koncepcijų, kad suprastumėte, ar jos bus paklausios ir praktiškai pritaikomos. Esame atviri viskam, kas nauja, ir nebijome eksperimentuoti“, – teigia Ph. Horsch‘as.
Jo nuomone, norint įgyvendinti autonominę lauko darbų sistemą, svarbios ne tik technologinės naujovės, bet ir atitinkami įstatymai. Šiandien teisės aktų požiūriu, judėjimas lauke prilyginamas judėjimui kelyje. Michael‘o Horsch‘o teigimu, taip neturėtų būti, visū pirma dėl greičio režimo skirtumų ir eismo nebuvimo lauke: „Teisinės sistemos pakeitimų poreikis tampa vis akivaizdesnis. Kuo greičiau teisiškai atskirsime lauką nuo kelio, tuo greičiau galėsime praktiškai įgyvendinti autonomijos inovacijas“.
Kitas svarbus dalykas yra darbo saugos sistemų, įskaitant vaizdo stebėjimo kamerų, radarų ir kitų, suderinamumas. „Tikimės, kad per ateinančius kelerius metus darbo saugos sistemos galės veikti suderintai. Iš techninės pusės mes jau esame labai gerai pasirengę. Bent jau to pakanka autominių koncepcijų testavimui. Dabar mes renkame duomenis, bandome mašinas ir integruojame šią patirtį į savo ūkį“, - sako Michael‘as Horsch‘as.
Techninį šių idėjų įgyvendinimą labai skatins kitos kartos, kurios auga skaitmeninėje aplinkoje. Čia jau akivaizdūs pokyčiai: „Būsima ūkininkų karta, kuriai dabar 14-18 metų, augo apsupta skaitmeninių įrenginių. Valdymas jutikliniu ekranu, išmaniuoju telefonu ir planšetiniu kompiuteriu jiems yra žinomas beveik nuo pat gimimo. Jaunimas lengvai naudoja viską, kas valdoma intuityviau, dažnai net neskaitydamas naudojimo instrukcijos. Tai rodo, kad būsimi technikos naudotojai yra subrendę pokyčiams. Todėl mūsų iššūkis yra pasiūlyti jiems norimus produktus“, – įsitikinęs Michael‘as Horsch‘as.
