Praėjusią savaitę Žalgirio areną sudrebino ne tik Kauno ekipos pergalė prieš graikų Olympiacos. Ketvirtadienį joje buvo pristatytas revoliucijai javų apsaugos technologijoje prilygstantis naujas kompanijos BASF produktas. Beveik 1 000 į renginį suvažiavusių žemdirbių turėjo galimybę išsamiai susipažinti su naujosios veikliosios medžiagos Revysol sukūrimo istorija, įsitikinti jos efektyvumu ir trimačių technologijų dėka net pažvelgti į Revysol molekulę.
Naująją veikliąją medžiagą Revysol lietuviams BASF pristatė dar pernai. Įmonė pirmoji Europos Sąjungoje 2019-ųjų rugpjūtį mūsų šalyje įregistravo Revysol pagrindu sukurtus naujus javams skirtus fungicidus Revytrex ir Revystar XL. „Dėl vis griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų Europos Sąjungoje artimiausioje ateityje nemažai augalų apsaugos produktų neteks registracijos ir privalės būti išimti iš rinkos. Mažėjančios fungicidų pasiūlos kontekste pažangaus azolo Revysol atsiradimas rinkoje yra itin svarbus“, – pabrėžė BASF pardavimų vadovas Lietuvoje Saulius Nainys.
Šiandien žemės ūkis susiduria su vis naujais iššūkiais – klimato kaita, didėjantis ligų atsparumas cheminiams preparatams, griežtėjantys gamtosaugos reikalavimai. Su iššūkiais susiduria ir augalų apsaugos produktų gamintojai, kurių kuriami produktai turi būti ir saugūs aplinkai, ir efektyvūs. Revysol, kitaip nei dauguma veikliųjų medžiagų, buvo pradėtas kurti nuo kompiuterinio modelio, į kurį įtraukta daug kriterijų, tarp jų ir cheminių produktų naudojimo reglamentai. „Prie šio projekto dirbo tiek žmonių, kiek jūsų susirinko šiandien. Per dešimt metų įdėta ir daug pastangų, o pasiektas rezultatas – neabejotinai didžiausias mūsų pasiekimas“, – teigė BASF Žemės ūkio padalinio vyr. viceprezidentas Europai, Vidurio Rytams, Afrikai ir NVS šalims Livijus Tedeskis (Livio Tedeschi).
Pasak BASF vadovo Baltijos šalims Andrė Hasės (Andreas Haase), Revysol yra pirmasis izopropanolio-azolų grupės fungicidas, kurio atradimas prilygsta revoliucijai augalų apsaugos rinkoje. Tai yra azolas, savo veiksmingumu ir duodamu derliaus priedu lenkiantis kitus šios grupės produktus. Be to, atitinka aplinkosaugos reikalavimus ir yra draugiškesnis aplinkai nei įprasti azolai. Nauja veiklioji medžiaga veikia daugelį grybinių ligų sukėlėjų, net ir tuos, kurie yra atsparūs kitoms fungicidų veikliosioms medžiagoms. Ir visi šie teiginiai įrodyti bandymais, kurių rezultatai pristatyti renginyje.
Revytrex pasižymi išskirtinai efektyvia apsauga nuo kviečių septoriozės, nuo atsparių jos rasių, taip pat nuo kitų javų ligų. Bandymų rezultatai rodo, kad pagal efektyvumą tai yra veiksmingiausias savo cheminės grupės produktas nuo kviečių lapų septoriozės. Jį paprasta naudoti dėl plataus purškimo laiko, lanksčių naudojimo normų, dėl stipraus gydomojo ir ilgalaikio poveikio. Revytrex efektyvus net ir esant žemesnei temperatūrai, vyraujant lietingiems orams ar intensyviai šviečiant saulei.
Fungicidas yra sudarytas iš dviejų veikliųjų medžiagų, turinčių skirtingą veikimo būdą, – mefentriflukonazolo ir fluksapiroksado. Kad atsparumo išsivystymo rizika būtų kuo mažesnė, Revytrex rekomenduojama naudoti tik pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams. Nauju fungicidu nepatariama purkšti daugiau kaip 2 kartus.
Revystar XL sisteminio veikimo fungicidas, skirtas žieminių ir vasarinų kviečių, žieminių ir vasarinių miežių, žieminių ir vasarinų kvietrugių, žieminių rugių ir avižų apsaugai nuo grybinių lapų ligų. Revystar XL taip pat sudarytas iš tų pačių veikliųjų medžiagų: mefentriflukonazolo ir fluksapiroksado. Abi veikliosios medžiagos yra sisteminės.
„Kiek prireiks laiko, kad ligų sukėlėjai įgautų atsparumą Revysol, sunku pasakyti. Įprastiems azolams atsparumas išsivystė per 20–30 metų, o I kartos strobilurinams – nereikėjo nė 5. Siekiant, kad preparatai būtų efektyvesni ir sumažėtų atsparumo išsivystymo rizika, nauji fungicidai sudaryti iš kelių veikliųjų medžiagų“, – į klausimą apie galimą atsparumo išsivystymo riziką atsakė BASF specializuota agronomė Aušra Slizinienė
Per pastaruosius dvidešimt metų dauguma triazolų cheminės grupės veikliųjų medžiagų neteko savo efektyvumo. Pavyzdžiui, nuo lapų septoriozės triazolų efektyvumas nuo 95 proc. nukrito iki 30-35 proc. Danijoje Aarhus universiteto bandymų stotyje fungicidų su Revysol veikliąja medžiaga tyrimai atliekami nuo 2014 m. Jų rezultatai rodo ne tik nemažėjantį minėtos veikliosios medžiagos efektyvumą nuo lapų septoriozę, bet atvirkščiai – efektyvumas netgi auga. Remiantis bandymų rezultatais, panaudojus Revytrex fungicidą, palyginti su kontrole, javų derliaus priedai siekė net iki 3 t/ha.
Profi Lietuva info
