Vokietijos kompanija Horsch didina itin greitai populiarėjančių juostinės sėjos sėjamųjų Focus gamą ir jau gali pasiūlyt 3,0 m darbinio pločio mašiną.
Kadangi mašina tik 3 metrų darbinio pločio, specialiai šiam modeliui buvo suprojektuotas 3 500 l talpos bunkeris, padalytas 60:40 santykiu. Kaip papildoma įrangą galima sumontuoti MiniDrill bunkerį ir vienu metu sėjant naudoti tris skirtingus komponentus.
Mažoji Focus 3 TD šiais metais jau buvo demonstruojama ir Lietuvoje. Demonstracijų metu buvo pasėta per 400 ha ploto, daugiausia žieminių rapsų. Pasak kompanijos Horsch atstovo Lietuvoje Nerijaus Žukausko, 3,0 m darbinio pločio mašinos ūkininkai laukė jau seniai, nes 4,0 ir 6,0 m modeliai puikiai pateisino lūkesčius, o ir pati Strip-Till technologija prigijo Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių. „Populiariausi 4,0 ir 6,0 m Focus TD modeliai, kurių šiemet jau pardavėme 22. Beje, iš 25 kitiems metams užsakytų juostinės sėjos sėjamųjų, penktadalis mažesnio, t.y. 3,0 m, darbinio pločio“, – sako kompanijos atstovas.
Kompanija Horsch viena juostinės žemdirbystės technologijos pradininkių, šiuo metu sukaupusi labai daug patirties. „Pagrindiniu tokios technologijos aspektu tapo idėja, jog nėra prasmės ruošti viso lauko paviršiaus, kadangi sėjama yra tik palyginti nedideliame dirvožemio plote, todėl būtų gerokai geriau iškultivuoti tik tas vietas, kuriose bus formuojamas sėklos guolis ir įterpiama sėkla“, – aiškina N. Žukauskas.
Buvo žengtas ir dar vienas žingsnis i priekį – sukurta mašina, kuri vienu važiavimu ir paruošia dirvą (juostomis, kuriose bus sėjama ), ir įterpia trąšas, ir pasėja. Naudojant tokį agregatą, ne tik tausojama dirva ją minimaliai judinant, bet ir vienu važiavimu atliekamos kelios agrotechninės operacijos, kurios leidžia sutaupyti ir laiko, ir degalų, bei žinoma sumažinus važiavimų skaičių, mažiau slegiama dirva.
Kokiu principu veikia sėjamoji Focus TD? „Ši mašina skirta visų grūdinių augalų sėjai į specialiai tam neruoštą dirvą. Tai nėra tiesioginės sėjos agregatas. Focus TD - visiškai naujas požiūris į sėją neruoštame lauke“, - pabrėžia N. Žukauskas.
Po bunkeriu esantys noragai giliai purena dirvožemį būtent toje vietoje, kur bus sėjamos sėklos, tuo pačiu pašalindami augalų liekanas ir kitokius likučius iš šaknų augimo zonos. Dar vienas iš svarbių veiksnių – drėgnesnės dirvos iškėlimas į šaknų augimo zoną, tai yra labai svarbu, esant sausoms sąlygoms, nes sudaromos galimybes sėkloms greičiau sudygti. Tuo pat metu, kultivuojant dirvą, į jos zoną yra įterpiamos trąšos, kurių įterpimo gylis yra reguliuojamas trimis lygmenimis: visos trąšos įterpiamos į 10 cm gylį; visos trąšos įterpiamos į 20 cm gylį; 50 % įterpiama į 10 cm/50 % į 20 cm gylį.
Pasak N. Žukausko, dažniausiai pasirenkamas būdas rapsams '50/50', todėl, kad tada augalas gauna dalį trąšų pradinei savo augimo stadijai, o vėliau besivystant šaknų sistemai pasiekiama ir giliau esanti antroji trąšų dalis, tai labai svarbu, nes rapsų šaknys pasiekia ir 2,0 m gylį.
Kviečiams ir kitoms kultūroms, trąšos dažniausiai įterpiamos viename lygyje. Tokiu būdu yra formuojma šaknų struktūra, kai jos auga į gilesnius dirvos sluoksnius. Toks augimas paaiškinamas tuo, kad kompleksinėse trąšose esantis amonis ir fosfatas veikia šaknis magneto principu, tai yra augalas jaučia šių medžiagų buvimo vietą dirvožemyje ir nukreipia šaknis jų link. Na, o kalis, esantis šalia, yra panaudojamas kartu su anksčiau minėtomis medžiagomis.
Kultivatoriaus noragai yra išdėstyti kas 30 cm, todėl mašiną naudojant rapsų sėjai (kai sėjama kas 30 cm ), trąšos įterpiamos po sėkla, o kai sėjamos kitos grūdinės kultūros (kas 15 cm), vienas noragas įterpia trąšas dviems sėjos eilutėms. Už kultivatoriaus noragų išdėstytos specialūs diskai, kurie gali būti naudojami dirvožemio paviršiaus lyginimui arba sėjos eilučių papildomam uždengimui, sėjant sunkiose dirvose. Sėjant rapsus jie dažniausiai pakeliami, todėl formuojasi kaupai (o, tai svarbu sėjant rapsą, kad eilutės būtų apsaugotos nuo nepageidaujamų klimato sąlygų). Padanginis volas sutankina dirvožemį, tuo pačiu suformuodamas optimalų sėklos guolį prieš išsėjimo noragėlius. Na, o sėjamosios gale esantys noragėliai atlieka sėją ir papildomai privoluoja sėklos eilutę, tuo pačiu pagerindami sėklų kontaktą su dirva.
Dar vienas svarbus dalykas yra tas, kad trąšos į dirvą yra įterpiamos juostomis, tokiu būdu sumažinant trąšų sąlyčio paviršių su dirva. „Ne paslaptis, jog paskleidus trąšas su barstomąją, jos uždengia didelę dalį dirvos paviršiaus, tačiau tai tik sudaro apgaulingą teigiamą įspūdį, kadangi tokiu būdu didesnė dalis trąšų pasisavinama dirvožemio mikroorganizmų ir tampa neprieinama augalams. Naudojant Focus technologiją, trąšų sąlyčio paviršius su dirva yra minimalus ir jos panaudojamos efektyviau“, - juostinės žemdirbystės privalumus vardija N. Žukauskas.
