Menu




Pirmasis Baltijos šalyse išmanusis savaeigis purkštuvas Agrifac: atpažįsta ir naikina pasirinktas piktžoles

Technikos naujienos 21.07.2020   

image for article


Latvijoje pradėjo dirbti pirmasis Europoje savaeigis Olandijos kompanijos Agrifac purkštuvas su vaizdo kameromis, fiksuojančiomis atskiras piktžolių rūšis pasėlyje. Ši nauja sistema leidžia preciziškai atlikti darbus, t. y. chemikalais purkšti tik pasirinktas piktžoles. Taip tausojami svarbūs resursai: mažėja išpurškiamų chemikalų ir vandens kiekis, taupomos kitos gamybos sąnaudos.

Ant savaeigio lauko purkštuvo Agrifac purškimo sijų sumontuota vaizdo kamerų sistema AiCPlus filmuoja lauką ir augalus. Ši informacija akimirksniu apdorojama ir suteikia ūkininkams galimybę laukus purkšti dviem būdais: „žalia ant rudo“ (angl. – „green on brown“) arba „žalia ant žalio“ (angl. – „green on green“).

Purškiant pirmuoju būdu, kitaip tariant, naikinant piktžoles rudame lauke, purkštuvo sistema augalams pritaiko skirtingą chemikalų dozę – jie purškiami tik ant to, kas žalia. Tokio tipo purkštuvai su kameromis jau sėkmingai veikia kitose pasaulio šalyse. Pavyzdžiui, Australijoje, kur nuėmus derlių laukai kone pusę metų nejudinami, toks purškimas padeda sutaupyti iki 90 % chemikalų ir atitinkamą kiekį vandens.

„Stambiems Australijos ūkiams, dirbantiems keliasdešimt tūkstančių hektarų, jau vien tai pagreitina purkštuvo atsiperkamumą. Europos situacija kiek kitokia, tačiau ir čia ekonomija bus reikšminga“, – sako Agrifac kompanijai atstovaujančios bendrovės Dotnuva Baltic specialistas Algimantas Gyvis.

Dotnuva Baltic specialistas Algimantas Gyvis (kairėje) ir Agrifac prekybos vadovas Europos šalims Arnoudas de Boeris 

Antrasis purškimo būdas – „žalia ant žalio“ – naujovė rinkoje. Jis suteikia galimybių važiuojant žaliu laiku nupurkšti tik tam tikros rūšies žoles, dažniausiai piktžoles, pasirinktinai. Tam gamintojas kuria specialius algoritmus, padedančius vaizdo kameroms atpažinti konkrečius augalus ir informaciją akimirksniu perduoti kompiuteriui – taip augalų apsaugos produktai išpurškiami būtent ten, kur reikia. Važiuojant lauku vienu metu galima naikinti vienos rūšies piktžoles, pavyzdžiui, rūgštynes pievose arba ramunes javuose.

„Cheminių medžiagų mažinimas žemės ūkyje nebėra ateities iššūkis – tai dabartis, su kuria susiduria visas pasaulis, – sako kompanijos Agrifac prekybos vadovas Europos šalims Arnoudas de Boeris (Arnoud de Boer). – Mūsų, kaip inovatyvių gamintojų, užduotis – pagaminti tokius purkštuvus, kurie sumažintų išpurškiamų chemikalų kiekius laukuose, purkštų tiek, kiek reikia augalui, tausotų dirvožemį ir padėtų ūkiams gauti kuo didesnį derlių. Galimybės taupyti darbo jėgą ir minimaliai dirbti žemę yra tie poreikiai, į kuriuos, kurdami naujas purškimo technologijas, taip pat turime atsižvelgti.“

Pirmasis Europoje tokio tipo savaeigis purkštuvas Agrifac šį birželį pradėjo dirbti dideliame ūkyje Latvijoje. Čia buvo pradėta naudoti ir iškart pasiteisino purškimo sistema „žalia ant rudo“ – tuščiuose pasėlių plotuose, purškiant piktžoles buvo sunaudota iki 50 % mažiau pesticidų. Lauke esant mažam piktžolių kiekiui, visas laukas purškiamas mažiausia glifosatų norma, kad neliktų nenupurkštų vietų. Purškimo sistema automatiškai padidina chemikalų normą tik tose vietose, kuriose užfiksuoja augančias didesnes piktžoles.

Be įprastų augalų minėtame Latvijos ūkyje auginama daugiau kaip 600 ha dobilų sėkloms. Sėklinei medžiagai keliami itin griežti reikalavimai, sėklose negali būti tam tikrų piktžolių sėklų priemaišų. Todėl ūkiui itin aktualu dobiluose išnaikinti vienos rūšies piktžoles – rūgštynes. Iki šiol ūkyje jos iš laukų raunamos rankomis, tam ūkyje kasmet samdoma 10–15 darbuotojų.

Siekiant išspręsti šią problemą, Agrifac technologijų kūrėjai vysto individualią „green on green“ technologiją šio ūkio poreikiams. Šiuo metu renkama vaizdinė informacija apie konkrečiame lauke augančią rūgštynių rūšį, o tuomet bus sukurtas individualus algoritmas, leisiantis užtikrinti efektyvų purkštuvo kamerų sistemų darbą. Algoritmo veikimui labai svarbūs faktoriai yra augalo forma, lapų kontūrai, spalva, todėl tiesiai iš laukų gamintojui jau išsiųsta daugiau kaip 80 tūkst. purkštuvo kameromis užfiksuotų vaizdo failų. Iki kito sezono purkštuvo kamerų sistema AiCPlus, pritaikyta individualiam rūgštynių purškimui, bus nuodugniai testuojama ir praktiškai ūkyje pradės veikti kitų metų pavasarį.

„Tai svarbi žinia Baltijos šalių rinkoms – būtent čia diegiamos ir bandomos pažangiausios technologijos, – pažymi A. Boeris – Natūralu, kad apie tokio lygio inovatyvių purškimo technologijų poreikį prabilo ūkis, dirbantis kelis tūkstančius hektarų žemės. Modernaus savaeigio purkštuvo ekonominė nauda dideliame ūkyje įvertinama labai greitai“.

Prieš dvejus metus modernizuotoje Agrifac gamykloje Olandijoje kasmet pagaminama 200 savaeigių purkštuvų, o per artimiausius penkerius metus šį skaičių planuojama daugiau nei padvigubinti. Manoma, kad mažiausiai pusė savaeigių purkštuvų po kelerių metų turės išmaniąsias kameras. 

Pastaruoju metu tarp tiksliųjų ūkininkavimo sistemų žemės ūkyje taip pat populiarėja pasėlių duomenų fiksavimas dronais ir per palydovus, tačiau šių technologijų taikymas labai priklauso nuo oro sąlygų. Gamintojas prognozuoja, kad ateityje kamerų sistemų ir individualių ūkio technologijų poreikis dar labiau išaugs, todėl artimiausiu metu į šias sritis ir numatomos didžiausios investicijos.

Ūkiams aktualius sprendimus kurianti kompanija Agrifac laikosi tvarumo principų ir siekia mažinti poveikį aplinkai. Pagal BREEAM vertinimo metodą pastatų tvarumo rodikliams nustatyti (angl. „Building Research Establishment Environmental Assessment Method“) gamykla yra pasiekusi net 97,38 %. Tai yra aukščiausias įvertinimas Olandijoje ir vienas aukščiausių pasaulyje. Skaičiuojama, kad per 2019 metus ant pastato stogo įrengtos saulės moduliai pagamino daugiau energijos nei sunaudojo pati Agrifac gamykla. Į atskirą 50 m3 talpyklą surinktas lietaus vanduo panaudojamas savaeigių purkštuvų patikrai ir pastate esantiems tualetams plauti. Pastatas naudoja mažai energijos, procesai jame susieti tarpusavyje, sandarumo rodiklis „qv-10 0.24“, o šalia gamyklos įrengtas didelis, daugiau kaip 500 m2 ploto želdynas, skirtas nykstančioms rūšims.

 





Jums turėtų būti įdomu


Technikos naujienos

Claas Jaguar 900s atnaujinimai – didesniam našumui ir efektyvumui

Vienas iš reikšmingiausių kompanijos Claas savaeigių smulkin...

Technikos naujienos

Pöttinger sėjamųjų gamos naujovė - Aerosem VT

Naujoji Austrijos kompanijos Pöttinger pneumatinė sėjamoji A...

Technikos naujienos

Lietuviškas hibridinis bieometanu ir elektra varomas 400 AG traktorius (papildyta)

Didžiausias Lietuvos ekologiškų produktų gamintojas praėjusi...